Didžiausias vaikino minusas

Pagrindinis / Forumas / N-18 / Didžiausias vaikino minusas

Didžiausias vaikino minusas

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(nežinomas) (archyvas)

Šiuo metu su vaikinu išgyvenam santykių krizę.. Draugaujam trejus metus ir paskutiniais mėnesiais man labai sunku. Mane daug kas erzina, liūdina, jaučiuos atšalus, nors vaikinas tikrai geras, rūpestingas, myli mane ir per tuos metus nieko niekad neprisidirbo. Tačiau priėjau iki tokio lygio kai išties galvoju, kad gal ne man skirtas, dėlioju pliusus/minusus dėl santykių tęstinumo.

Prašau jūsų pagalbos. Kokios jūsų vaikinų savybės jums labiausiai nepatinka/ yra labiausiai problematiškos/ sudėtingiausios? Galbūt jūsų atsakymai padės pažvelgt į mano pačios situaciją kiek atlaidžiau.. arba priešingai…

Man didžiausia problema- visiškas vaikino nesugebėjimas diskutuoti man svarbiais klausimais, neturėjimas ką pasakyti, nesugebėjimas suprasti, patarti ir palaikyti. Toks jausmas, kad kalbėčiau kažką arabiškai jam. Galvočiau, kad gal manyje problema, bet su draugais ir artimaisiais diskutuojant tokių problemų nekyla.

Kokios didžiausios problemos su jūsų vaikinais?

Page 1 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Va cia blogiausias dalykas, jam nera svarbu tai… Tai ka jus 3 metus veiket jei nediskutavot, turit bendru temu? As nebebendrauju su kai kuriais draugais nes irgi, pasakau ka tik tyli arba islemena “aha, ok, fainiai, aisku”. Taip nieko nebus…

(nežinomas) (archyvas)

na manojo didelis minusas tai neatsakingumas (bent jau nemoka parodyti kad tikrai rupi)

o, kad negalit pakalbet svarbiais klausimais tai keista

mes su draugu viska aptariam jei noriu nuomones, iseje i parka sedim ir valandom kalbames apie belenka

kartu jau irgi apie 3metus

nors po tiek laiko as irgi jau buvau pradejus matyt ryskiau vien minusus, bet galbut kompensuoja kazkiek jo pliusai

(nežinomas) (archyvas)

As siulyciau perskaityti knyga ”vyrai kile is marso,moterys is veneros” man tapo paprasciau suprasti saviski,perskaicius sia knyga

(nežinomas) (archyvas)

Bendrų temų yra, bet pastaruoju metu mano gyvenime buvo daug pokyčių, naujų patirčių, visko, ir atitolom. Tai, kas man svarbu dabar, jam nėra aktualu ir kažkodėl, matyt, neįdomu.

Tačiau mane labiausiai domina jūsų patirtys! Kokios jūsų vaikinų didžiausios problemos/trūkumai?

(nežinomas) (archyvas)

Šis

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

(nežinomas) (archyvas)

Bet juk ir tau nebutu idomu klausytis vaikino pasakojimu apie masinos akumuliatoriaus gedima? Galbut tiesiog jo kaip zmogaus nedomina tas dalykas, tos temos, kurios siuo gyvenimo momentu tau labai idomios. Gal apie tai geriau pasakoti draugems ar tevams?

Man taip pradzioj budavo nuobodu kai maniskis sugalvodavo papasakoti savo savaites planus taip detaliai, lyg buciau jo asmeninis kompiuteris (net pasakodavo is kokiu temu rasys egzamina studijose). Veliau, kai pamate, kad man nera tai labai idomu, kartais susigriebia ir nebekalba tiek daug, supranta, kad geriau pakalbeti reiketu apie kitus dalykus ir tiek neapkrauti savo kasdieniais rupesciais.

Bet didziausiu minusu izvelgiu bendravima su manimi prie kitu zmoniu. Kai mes bunam dviese, galim ir apsipykt ir apsizodziuot, bet kai tai vyksta prie svetimu akiu ima siutas. Tarkim, kartais ima ir lepteli kokia mano blogybe prie kitu arba pasiepia ant juoko. Negaliu to pakesti. Manau tokie dalykai turetu buti paliekami asmeniskai issiaikinti..

(nežinomas) (archyvas)

Is vienos puses suprantu autore. Pas mus yra taip, kad jis klaseje buvo tasne populiarus vaikas ,uzguitas naglu, aktyviu klases draugu. Spekit, kuria pozicija klaseje uzimu as? Ir jis kartais nesupranta, kaip galiu noret to ar no, kam lendu, del ko darau viena ar kita.. Tiesiog buvo laiko tarpas, kai tiesiog nutyledavau, pasilaikydavau sau, ka nors apie tam tikrus ivykius. Nesmagu taip.. Jei norit, autore, parasykit man. Ypac , jei nesat perlipusi i trecia desimti..

(nežinomas) (archyvas)

Tu tiesiog esi vaikino uždominOOOOta. Pasižiūrėk į savo nikname OPHELIAC – PHALUS? seriously. Paskaityk Froido šiek tiek, bus aiškiau.

(nežinomas) (archyvas)

Mes vyresni jau šiek tiek, charakteriai panašūs, pozicijas tarp žmonių irgi panašias užimam, tad čia truputį kita situacija:} O nutylėdama, pasilaikydama dalykus sau, jaučiu, kaip atitolstu nuo jo. Man atrodo, kad santykiuose žmonės turi viskuo dalintis, skausmais ir džiaugsmais..

(nežinomas) (archyvas)

Gal jusu vaikinas bijo,ka jums pasakyti ne taip? Gal jis apskritaiu nenori pasakyti nesamones,nes nezino teisingo varianto tai ir tyli? Gal vaikinas mano,kad jums uztenka isklausimo? Nes jam paciam tiek uztenka? As pati labai vertinu kada girdziu diskusija apie mane skaudinancius dalykus. Todel rinkausi zmogu,su kuriuo galeciau kalbetis,kuris feedback duotu. Bet pvz turiu drauge kur is prigimties tylesne, dabar jau prakuto tai vis pasako kazka,daznai ka panasaus kazkur skaite ar kaip koks meninkas panasiai jautesi,taciau yra kada ji gali tyleti ir nieko nepasakyti nes ‘neturi ka’. Pvz jai paciai uztenka daugiau tik isklausymo,aisku jeigu jau tragedija tada mazoka. Bet nepaisant to, visgi manau kad kartais mes prasilenkiam ir manau kad ji mane ne taip gerai supranta ir as ja turbut. Gal tai naturalu. Bet buna zmones stengiais,o ji ne visai linkusi per daug stengtis,gilintis. Aisku gal nes esu drauge o ne vaikinas. Zodziu. As pati nezinau kur ta riba kada reikalauji is zmogaus per daug Nes mane nervina mano draugo noras gyventi estetiskai,as tokia ‘esmes’ zmogus labiau. Man tai irgi kliudo tarp musu labai.

(nežinomas) (archyvas)

Aš tai siūlau mažiau analizuot blogas ir daugiau geras savybes visgi. Ir nesakyt, kad su draugais jei susikalbi, tai jis kaltas, kad su juo nesusikalbi. Nes aš galiu apverst iš kitos pusės ir paklaust: tai ką, jis tau nesvarbus, kad su draugais susikalbi, o su juo ne? Šiaip aš dar tikiu tuo trejeto “užkeiktumu” nes mums su vaikinų ir po trijų mėnesių ir po trijų metų buvo kažkokios didžiosios krizės. Vos neišsiskyriau tada. Ir kurgi buvo mano galva, ką gi aš be jo daryčiau Beje labai teisingas straipsnis apie tai:

(nežinomas) (archyvas)

Man mama pradejo kartot, gal net tada, kai draugo dar nebuvo : santykiuose svarbiausia kalbetis. Kai zmones nebesikalba, nieko gera nelieka. Tad ir jums galbut reiketu apie tai pasikalbeti? Issakyti kas ir kaip.. O pasakius, vis tiek turetu bent stengtis kazka keisti..na o jei ne..tada jau viskas vel gi kitaip turetu buti turbut..

(nežinomas) (archyvas)

Va va, apie šituos dalykus ir pati daug galvojau ir su juo kalbėtis bandžiau- baimė pasakyt kažką ne taip, jausmas, kad nieko šitais klausimais neišmanai. Šitai jį tikrai stabdo, iš dalies pats prisipažino. Tarsi kalbėdamasis su manim jis nepasitiki savim, savo kompetencija.. Kad išklausymo man nepakanka, tikrai žino. Va to feedback’o labiausiai ir reikia man! Jam pačiam patinka, kai aš diskutuoju jam svarbiais klausimais, domiuosi, patariu. O jis tuo pačiu atsakyt kažkodėl negali.. aš matau, pradedu pasakot jam kažką jausmingai, o jis tarsi užsirakina, jau iš akių matosi, kad neturės ką į tai atsakyt.. labai sunku šitaip. Po kiekvieno tokio bandymo pasikalbėt lieku su kartėliu gerklėj, nusiviliu tiek juo, tiek savim. Stengiuos nedaryt dramų iš to, bet jis ne kvailas, mato, kad man liūdna. Ir niekas nesikeičia.

O šiaip ta Jūsų draugė iš aprašymo labai į mano vaikiną panaši..:}

(nežinomas) (archyvas)

Man mama irgi tai kartoja ir visi kartoja ir ilgą laiką tai žlugdė santykius.Nes reikalavau iš jo kalbėt, jis nekalbėjo, aš pykau. O dabar suvokiu, kad jis na TIESIOG nėra toks kalbus žmogus. Per kelis metus išmoksti žmogų suprast be žodžių, pajaust… Kartais užtenka dviejų žodžių ir tono, kaip jie nuskambėjo, kartais matai iš veiksmų. Ypač iš veiksmų. Jis viską, ką jaučia įrodo darbais. Tiek gerus, tiek blogus dalykus. Matau iš to, kaip sutvarkytą paliko kambarį, ar jis liūdnas, ar piktas, ar laimingas ar dar koks Ir kai jo nespaudi, supranti, kiek daug aplink kitų komunikacijos būdų O paplepėjimui turiu mamą, brolį, draugę, su tais galiu kiaurą naktį prapliurpt ir vėl rami grįžt pas vaikiną Žodžiu. Visiem savos taisyklės. Be abejo svarbu bendraut, bet jūsų darbas yra atrast tą bendrą kalbą. Nes kiek žmonių būna, kur kalba dienų dienas, bet vis tiek nesusikalba

(nežinomas) (archyvas)

”O nutylėdama, pasilaikydama dalykus sau, jaučiu, kaip atitolstu nuo jo. Man atrodo, kad santykiuose žmonės turi viskuo dalintis, skausmais ir džiaugsmais..” As ta pati jauciu.Bet gaunu arti to is savo draugo.Taciau yra temu kada atrodo as kairen, jis desinen. Ir galvoju ar ne per daug to noriu.Nes mama ir sese juk ne vyriskos lyties visu pirma. Ir rysys truputi kitoks tarp giminaiciu juk. Gal kritikuoji tu ji kada jis ka pasako,gal tau to nepakanka to pasakymo ir tik susierzini?