Ėjo mažas katiniukas, suklupo ir prasiskėlė galvą. Pamatė bananą išsinėrusį vidury takelio. Supyko, spyrė žievėn besikeikdamas. Išgirdo kiaušinis, atsirideno klausdamas kodėl keikiamasi tokioj šventoj dienoj. Katinukas nuleido ausis ir atsiduso. Išpeiktas kiaušinaičio ėmė atgailauti, prašė suteikti ostiją. Nesupratęs katinuko kiaušinytis nusirideno pakrantėn. Atbėgo kiaušinienė – pamaivėlė suokdama apie rytdieną – nusimato didžiulė šventė. Bus skanių pyragų, verbos oš ir žmonės plaksis kadagiais, kunigėlis mokys maldelės. Kiaušinis atsirideno atgal džiūgaudamas apsikabino katinuką, pasiūlė draugystę ir velykišką dienelę. Katiniukas susigraudino supratęs nuodėmę darkart. Kiaušinis neleido sriubčioti, paprašė šliaužti drauge padėti kiaušinienei ruoštis Velykų puotai.