Dilema, padekite (:
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Is tikruju esu tokioj durnoj situacijoj, kad negaliu.
Buvau cia su vienu vaikinu, po to supratau,kad nu nebera jam jausmu, ir maciau,kad ir jis man tokiu nelabai tebeturi, buvo likusi tik didziule aistra.
Turejome pokalbi apie tai kaip tik paskutine diena,kuria matemes. Ilgai snekejom. Po to visgi neatsispyrem tai aistrai – ale paskutini karta Ir nuo tada pasakiau jam,kad viskas,nebereikia nieko,kai nera jausmu. Geriau sutiksim abu tokius,kuriem kazka jausim ir kurie jaus mums,be abejo. Vakar dar rase,kad pasiilgo manes, taciau zinau ko jam reikia, nes labai jau nenorejo siaip kazkur mieste susitikti – reikejo namuose. Tai atsisakiau,ir pakartojau viska,ka sakiau.
Kaip yra dabar.
Yra 2 vaikinai.
Vadinkime juos A ir B.
Vaikinas A.
Belekaip patinka. Fainas, idomus, galime parom sneketi, mitybos iprociai vienodi ir tt ir pan. Bet. Gyvena kitam mieste. Yra toks ganetinai zymus repo atlikejas, tad gerbeju turi jis nemazai. Nepanasu,kad aplamai i mane ziuretu kaip i panele. Ne tai,kad nerimtai ziuri,o kazkaip keistai. Kasdien susirasinejam po labai daug, as jau priklausoma nuo tu susirasinejimu apie nieka. Visad papasakojam vienas kitam kaip sekasi,ka veikem,ka zadam veikti,kaip kas, patarimu paklausim kai reikia ir pan. Kai susitinkam – karta i savaite +-, visad labai puikiai sutariam. Visada pastebiu jo zvilgsnius,kai jis su kitais zmonem stovi,o as netoli ir pan.
Bet kad ir kiek namioku numesciau, kad ir ka sakyciau – atvirai sneku,kad man patinka jis ir tt. – nieko.
Jam 23.
Gali buti,kad laiko mane tik tam,kad megautis tuo demesiu ir pan is mano puses. Zino gi,kad patinka man. Mato,jaucia.
Kaip manote?
Vaikinas B.
Daug rimtesnis, dirbantis. Ir metu jam daugiau jau. Demesio rodo daug. Yra begalo fainas, protingas, PATIKIMAS. Bet kokia paslapti jam galeciau patiket manau. Bet kokios situacijoj patarimo paprasyti ar pagalbos. Rupinasi. Ir tt ir tt ir tt. Daug galeciau pasakyti. Bet. Netraukia jis manes butent fiziskai. As protu suvokiu, kad blemba,jei reiketu rinktis vyra, tai tokio amogaus as noreciau. Bet nera to cinkelio kazkokio… Ir jis ta mato, as ta visaip neigiu,aiskinu,kad visai ne tame reikalas ir tt.
Ka daryt?
Nereikia sakyti spjauti ir laukti,kol atsiras tas vienintelis. Man pavasaris DD
as galvoju apie tai ,zinai. nes kaip ir sakiau,nu jis toks,koks aprasymuose buna tobulas byras savo charakteriu. bet nu netraukia manes. tiesiog zinau,kad butu ramu, stabilu,saugu su juo. bet nebutu tos aistros, liepsneliu ir viso kito,kad ir daro taip,kad santykiai judetu i prieki
jokio nesirinkčiau…
jep, I prefer B.
pradėjau draugauti prieš kelis metus su vienu vaikinu, kur nerealiai sutarėm – bendri pomėgiai, supratimas iš pusės žodžio, rūpestingas iki beprotybės, aišku, trūko man to fizinio potraukio, bet galvojau, gana, metas suaugti, aistra ne rodiklis. Pabuvom pusę metų kartu, kadangi ne 18, nusprendėm apsigyventi kartu, ir tuomet ilgai netruko suprasti man, kad fizinio potraukio išvis praktiškai nejaučiu jam, o tuomet visi bendrumai pradėjo erzinti ir kuo toliau, tuo labiau. Taip, kad, turi būti balansas viename žmoguje, vienos savybės kitų neatsvers, čia kaip valgyti maistą su mažiau druskos, bet daugiau pipirų, kaip ir visai nieko iš principo, bet visgi ne taip
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
