Neisizeiskite, bet siandiena jau lapkricio galas, o jus ieskote rugpjuti pasimetusio suns

Mazai sansu kad ka ir rasite – keista, kad taip ilgai delsete.

Ir kazkaip liudna. Kelis kartus pabreziate, kad nei dabartiniai seimininkai, nei jus nebandysite jo atsiimti – ar is tiesu lengva ranka paliekamas taip mylimas suo?

sveika, ne viena rasta bigli maciau per FB gyvunu prieglaudu svetainese! paieskok ten, sekmes!

Esme ta, del pasikeitusių aplinkybių, pries 3 metus jam ieškojome naujų namų, ieškojome ilgai, nes daugelis kandidatų netiko, šie zmones buvo musu manymu labai tinkami. Augino, jau treti, o gal ir ketvirti metai kaip jis pas juos, parasydavau kartas nuo karto pati, kaip jam sekasi, sake, kad kartais pabegdavo, bet viskas tvarkoj, o kaip žinote, as, negaliu priversti ju eit i dresuros mokykla, ar keist kažka.. Esmė ta, kad, man skaudu, kai suo jau 4 metai manau kaip turi namus ir dingo. Savininkai man nepasakė kad suo dingo, is kur as galėjau nuspėti, kad jis butent tada dingo? Kada sužinojau, tada ir ėmiausi veiksmų ieškant. Turejau omenyje, jai rasim suni, kad gyvena pas kažka, neatsiimsime, nes daugelis gali bijot pasakyt kad “as radau” kad atimsime, as asmeniskai, sąlygų visiskai neturiu, bet jai radusieji, nenorės jo pasilikt šeimininkam nebegrazinsiu, pasiimsiu pati, ir tuomet jau spręsiu ka daryti, nes seimininkai nebetryksta entuziazmu suni susigrąžinti. Merginos, nepulkit teisti nežinant istorijos.

Tikrai neteisiu, aciu kad paaiskinai placiau.

Bigliai yra tikri begikai – kiek pazistamu turejo sia veisle, tiek visi susidure su ta pacia problema. Cia jau daugiau ne auklejimo pasekmes, bet nepakankamas issiliejimas su sunimis – jis nenuvargsta tiek, kad nebenoretu begti is namu Parom dingdavo, rasdavo tolimiausiuose uzkampiuose – sie suneliai gali nubegti labai toli.

Bet nenukabink nosies, net neabejoju, kad ji priglaude geri ir mylintis zmones!