Labai įdomi tema.Lauksiu pasisakančių.

Mano dede buvo dinges… atsirado po 30 metu… niekas nezino nei kur buvo, nei ka dare….

Ateiviai pagrobe buvo

o tai ką sakė, kai atsirado?

gryzo ziauriai ligotas,net nelabai eina suprast ka kalba… nieko nesake,tiesiog nenorejo pasakotis… iki siol niekas nezino, o atsirado tai praeitais metais.

šakės

gal kalejime sedejo,negi jam idomu pasakoti.

kaip filmuose… as apie ji net nezinojau, kai gryzo,po to mama papasakojo kazkaip neitiketina…

Jo, apie kalejima mes irgi galvojom… bet tai kaip taip imt ir dingt… vistiek noretusi rysi palaikyt su kazkuom, ir kalejime jei butu buves vistiek policija gal kokiom giminem butu pranese… na nezinau…

mano drauges katinas gryžo po 2 metų. sakė vos atpažnino,letenytės pritrintos,be daug dantų,kailis ir į kailį net nepanašus. faktas,kad daug ėjo-namo svarbiausiai gyvas ir sveikas,nė kiek nesulaukėjas. spėjo,kad gal kas paimė nes veislinis o jis vat kelią rado vistiek.

girdejus esu irgi istoriju kad gryzta katinai namo…. Kates prisirisa prie vietos, sunys prie seimininku

gigriuke tikrai, kad labai neitiketina

tas ir mieliausia. kad neišduoda šeimininkų,atvirkščiai nei mes.

Aš taip pat norėčiau pasipasakoti, kaip buvo man. Gyvenau savanorių prospekte tuo metu man buvo 8metai, ir dingo mano šuniukas, aš dienas naktis verkdavau visada ašarodavau, ir tikėjausi, kad jis tikrai atsiras. O pabėgo jis kai nutrūko pavadėlis, ir būdama maža jo nepagavau. Po mėnesio jau lyg ir susitaikiau žadėjo tėvai nupirkti naują šuniuką, bet tik rinkausi jau kitą veislę visokius žiūrinėjom globos namuose gyvūnų. ir ėjau iš mokyklos namo ir prie mokyklos durų sėdėjo šuo, aš neatpažinau, kad tai buvo mano šuniukas, nes jis buvo visas purvinas, liesas, labai negražiai atrodė, jis pamatęs mane iškart puolė link manęs ir ėmė laižyti. Taip istorija atrodo kaip pasaka bet tai buvo realu, ne prie namų laukė o prie mokyklos, po tos dienos, aš ji saugojau kaip savo akys, daug gydėm ir kai man suėjo 15 metų jis mirė, tačiau jis susirgo vėžiu ir tai turėjo atsitikti na o dabar jokio gyvūno neauginu, bet kai gyvensiu be tėvų pasižadu sau, kad iš gyvūnų globos namų priglausiu bent 3 mažus šuniukus, o jeigu svajonė išsipildys ir gyvensiu name priglausiu dar daugiau. Nes aš labai dievinu šuniukus ir prisiskaitau be galo daug temų kaip gyvūnai skriaudžiami, mušami man yra be galo skaudu ir net ašara norisi braukti, kokių tik žmonių nėra. Juk kiekvienam gyvybė yra pats svarbiausias dalykas, ir kaip kyla žmonėms ranką skriausti. Jei pamatyčiau kur nors užkampy, kad šeimininkas gerokai vanoja savo šunį, griebčiausi kažkokių priemonių, kad šuniukas to išvengtų Gero skaitymo

pas mus gatvei kažkada buvo kalbos tokios ėjo, ir dabar vienas per kitus dar pasikalbam, kad nuneria katėm kailius, ir juos pardavinėja, ar siuva kažką.. Tad mano katinukai visus kiek turėjau užauga iki 1metukų ir dingsta. Tai kažkaip net nesinori auginti, kai augini, pripranti, prisiriši ir dingsta… nors kai kačiukas namie būna nuramina mane kažkaip…

as kiek meginau auginti kaciuku jie vis dingsta, kaimynui nepatinka katinai, itariam ji ;/

o vaikystei turejau taksa tai kiek tevai bande ji atiduoti kaima, taip jis pareidavo namo nors yu ka tai ka teko augintDD