Sukūriau anują temą,aną ištryniau, nes ne visą info buvau parašiusi…

Draugas jau ilgą laiką mėgaujausi lošimu topsporte ir pan…

Stato pakankamai didelėm sumom ir niekad nepasimoko tai po 100 tai po 500lt…

Pralošia, padaro pertrauką savaitei-mėnesiui ale “daugiau nebeloš nes pralošė”, bet žiūrėk po kurio laiko vėl kulniuoja į topsportą. Nežinau ką daryt, ko jam tik nesu sakius, kad baik, nustok lošti, juk žinai, kad galima lengvai susirgti ta lošimo liga.. O jis pasijuokia ir nieko, toliau savo. Neseniai norėjo vėl statyti 200lt už kažkokias rungtynes (šiaip dažnai ir už šunis stato ir pan), bet aš sakau ne baik tu, nestatyk, prašau dėl manęs ir tt. Tai nieko, tyli, nieko neatrašė, bet tą kartą vidėlto nestatė, kiek žinau. Šiandien susitikom, sakau na ką dabar veiksi, sako varysiu į topsportą, sakau tu ką juokauji? Sako ne rimtai. Sakau nu prašau, pasakyk, kad juokauji, juk prašiau tavęs…Ir ką ten darysi?statysi? Sako, ai laimėjimą pasiimsiu. Nu žodžiu, taip supykau ant jo. Tai tęsiasi visą mūsų draugystę, lyg sako jau metė, bet poto ir vėl tas pats. Tai gerai būtų jei visad sektusi, bet pralošia dideles sumas.

Ptas sako, kad čia tik pramoga, azartas. Patinka tas jausmas ir tiek. Atseit ne dėl pinigų lošia, nors netikiu, nes pastebėjau, kad lošia, tada kada būtent nelabai sekasi su pinigais…

Vaikystę turėjau ne kokia. Tėvas ir gėrė ir lošdavo. Išnešdavo visus pinigus, daiktus iš namų. Taigi esu mačius nuo ko tai prasidėjo, iš pradžių irgi buvo nekalti tokie išgerimai, palošimai. Nieko nesakėmė… O baigėsi tuo, kad pradėjo ir kelti ranka prieš mama, ir viską pralošė, pragėre, net mano ir sesės pinigus išnešdavo… liko sugriauta šeima, mama paliko tėvą, tėvas nusigėrė, prasilošė, visi giminė jo atsisakė, buvo išveštas nežinia kur, į kažkokį kaimą, basas..liko be nieko. O mama su sugriautu gyvenimu.

Baisu, nežinau ką daryti..

Esu jam net sakius, kad jei nepasikeis, tai teks skirtis ( na tai labiau buvo sakyta, tam, kad jis pasikeistu, nes iš tikro jį laabai myliu ir būtų sunku palikti )

Bet net ir po tokių pasakymų, jis nesikeičia.. Nors mato, kaip aš liūdžiu, verkiu dėl jo tokio elgesio, tolau daro savo. Bijau, kad jam jau čia liga, nes jis irgi mane labai myli ir tikrai specialei taip nedarytų.

Jam dabar 20tim metų, studijuoja..

Kartu esam jau 2 Metai, bet kartu dar negyvenam, tačiau jau ir apie vaikus, apie viską galvojame…

Patarkit kaip elgtis.

p.S paklausiau draugo ar galiu sukurti tokią temą ir paklausti kitų žmonių nuomones apie tai, jis sutiko tik prašė paminėti tai:

“jeigu neperdėsi ir paminėsi, kad protingai lošiu, kad kai pralošiu nebelošiu tol kol nesijaučiu finansiškai saugus ir paminėk, kad kai išlošiu, palepinu tave auskarais”

(Nežinau kiek tiesios tame… )

Čia neseniai nuo jo dovanų gavau auskarus sidabrinisu, kai išlošė iš vienų varžybų 500LT.