Zinau, kad kvailai elgiuos, bet gal sulauksiu kokiu nors patarimu, labai tikiuosi. O mano istorija tokia : pries pusmeti susipazinau su vyru, emem susitikineti, jis man labai patiko, nors pradzioje nesulaukdavau daug demesio is jo . Poto pradejome draugauti, is pradziu buvo viskas puiku, demesys, taciau suzinojes, kad darbo reikalais jam gali tekti kraustytis svetur, jis eme manes engti, nebendrauti su manim, nesupratau kas jam tuo metu yra, nervindavau kodel is niekur nieko taip atsalo musu santykiai, o jis su manim net nesikalbejo. Kai bandydavau uzsiminti apie tai jis net buvo pasakes, kad i ji rimtai neziureciau ir nemyli manes.. Tai mane labai iskaudino, nesupratau visa tonpriezasties,nes jis is pradziu sake, kad bendravimas per atstuma jam nekliutis. Per tas pora savaiciu kol nebendravome , atsirado kitas vyras, ji as seniai pazinojau, bet nebendravome gal 5 metus. Jis buvo tarsi atvirkstinis variantas , labai demesingas, nieko negailintis, ambicingas. Pradejome su juo susitikineti, per pora savaiciu jis man parode tiek , kiek buves per 4 men nesugebejo, stengiasi del manes, nori nupirkti brangias dovanas, bet as atsisakau, nes nzn ka daryti ir tai man atrodo itartina.Taciau kur buves kur nebuves atsigavo mano buvusysis , suzinojes naujiena, kad jam nereikes darbo reikalais kraustytis svetur, pradejo man rodyti demesi, nora susitaikyti, sake, kad klydo ir male s, nes nenorejo manes skaudinti(kad jis isvaziuoja ir abiems butubskaudu) netgi geliu padivanojo , ko jis per 4 men nesugebejo.. Zodziu kaip auksinis patapo.. Tik dabar nzn ka bedaryti, atrodo sudetume abu butu tobulas vyras..