Vasarą praleidau viena, tiksliau su savo loptopu Draugai niekur nekviečia, atrodo jiems ir vieniems gerai, o kai išsireikia, tai jau parašo Turiu geriausią draugę, bet su ja mes nesikalbam 2 mėnesius, o daugiau be jos nieko neturiu,nes ji buvo mano visas pasaulis. Dar geros drauges – visos su vaikinais, laimingos, tarsi dėjusios ir pajungusios px režimą ant manęs. Jaučiuosi niekam nereikalinga, nes visi geba išgyventi vieni, o aš tiktai kvėpuoju Ką aš blogai darau? Kaip būti ta drauge, kuriai visi parašo, susitinka kavytes išgert, paplėpa, o ne ta kurią išnaudoją.

,,Nes vasarą mes įsimylim ir užmirštam geriausius draugus” – o aš jums sakau : nebuvote kada aš kovojau? NESITIKĖKITE kad būsite, kai aš švęsiu pergalę. Pamoka? Nepamirškite draugų.

IŠSILIEJAU