Taigi, šiandien tarsi išsiskyrėm. Nenoriu čia paguodos, bet noriu visiškai pasipasakot, nes net draugėm smulkmenų nebus. Nežinau kokių komentarų laukt, turbūt nemažai bus neigiamų.

Taigi, trumpai – prieš kurį laiką susipykom dėl mano kaltės, šiandien susitikom jis norėjo skyrybų. Gerai galvoju, nepriversi žmogaus būt per prevartą. Tačiau, tuo metu pradėjom šnekėt atvirai, jis gulėjo, aš galvą padėjus ant jo krūtinės. Esmė tokia – po to įvykio, kai jo nesupratau, jo jausmai, kaip jis sakė, dingo. Nejaučia to, ką jautė. Puikiai suprantu. Aš apsiverkiau, nes pati suvokiau, jog dėl to, kad mano laimė dingo, kalta esu aš. Jis mane ramino, šluostė ašaras, laikė apkabinęs. Pats sakė, jei tik jis galėtų, jei nors kažkas stipriau būtų likę – mes vėl būtume kartu. Labai nenorėjau prie jo verkt, tačiau viską išsakiau atvirai, sakė, kad jam pasidarė labai gaila manęs, tačiau tačiau tačiau. O kad gailėtųsi – tikrai nenorėjau. Kalbėjom, išgirdau nuoširdų ačiū, padėką už viską, kas buvo, daug kartų sakė, jog išties buvo laimingas, ir mane atsimins geruoju, niekam jokio blogo žodžio. Nusiraminau, pradėjom juokauti, pasibučiavom. Ir taip, mes permiegojom. Pokalbis po šito buvo kiek panašus, kaip mačiau ir išgirdau – aistra nedingus, nori manęs, tačiau jei tai tik ji – nieko nebus.

Atėjo laikas atsisveikint. Atsibučiiuot negalėjom, nei aš norėjau išeit, nei jis paleist. Paskutiniai žodžiai buvo tokie, jog viskas yra gerai, laikas parodys, gal jausmai grįš, o aš to lauksiu. Pažadėjo, jei tik kas pasikeis – praneš. Sakė, jog viskas bus gerai, kad neliūdėčiau, jam skaudu irgi, ypač todėl, kad su jausmais jam nebe taip.. Tyliai pasakiau, jog jei tik galėčiau – pakartočiau santykius, jis atsakė tuo pačiu. Tikėjosi, jog šie santykiai tikrai ves toli ir bus ilgai. Išėjau sakydama, jog myliu ir pasiilgsiu. Durys užsidarė.

Per šią dieną jis tikrai suprato, kad man yra svarbus, ir labai tikiuosi, jog laikui bėgant mes susitaikysim. Mėnesio pabaigoje planavom atostogas prie jūros, dar šiandien apie tai pakalbėjom, jeigu viskas grįš į vėžias – lėksim. Tikiuosi.

Taigi. Prieš tai buvusios skyrybos su ex buvo žiauriai skausmingos ir nelabai draugiškos. O dabar.. Tarsi ramu viduj. Aišku, liūdna, kad viskas baigės, tačiau išgirdau daug gražių žodžių, atsiminimų, padėkų. Žinau, kad išliksiu jam geruoju, kaip ir jis man. Ramu. Myliu jį ir jaučiu, jog viskas bus gerai. Tik geru žodžiu apie jį galiu.

Va, išsikalbėjau.