Draugystės
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Aš rimtas draugystes prilyginu santykiams – visgi daug kas ten sutampa (na išskyrus fizinius dalykus). Tai, kas jeigu ta vadinama draugė tave pašiepia; karts nuo karto pasako, ką nors bjauriai; sako viena, o paskui paaiškėja, kad visgi ji visai kitaip galvoja.. Ir kelia dramas, kai tai tikrai nėra reikalinga.. Aš iš tiesų pavargau.. nemėtau draugų, bet ar iš tiesų verta palaikyti tokią draugystę, kai draugas tave dažnai priverčia pasijusti nejaukiai ir bjauriai..
Ar jūs aukojatės kažkiek vardan tų gerų dienų ir pokalbių, ar verčiau skiriat laiką tiems draugams, kurie niekad neskaudintų specialiai?
pakelkit, jei užsukot
Kiekvienas atsirenka tuos kurie verti statuso ” geriausias draugas ”
Na ir labai tavęs nesuprantu tada, kaip jie gali būti geriausiais jeigu jautiesi nesmagiai..
Nebesiaukok. Man buvo panaši situacija, bet išbraukiau iš savo gyvenimo nereikalingus asmenis ir dabar esu žymiai laimingesnė. Žiūrėk kaip tau geriau
nesmagumas nera nuolatinis.. parasiau, kad visgi tai kompensuoja bendri interesai ir geros dienos bet ilgainiui jau daresi tikrai tragedija.. o as turiu nemazai draugiu, bet neturiu tokiu su kuromis galeciau alandu valandas kalbetis apie tam tikrus dalykus.. et.. na bet tiesa.. gal ir kvaila aukotis del to skaudziausia, kad zmogus sako kad kazkur palaiko tave ir tada kai maziausiai to tikiesi ima ir pasako, ka masto is tiesu..
Na tokie tie žmonės, kai kurie tokie stačiokai. Viska drėbia į akis, na bet tokių žmonių tu nepakeisi, gali nebent atsirinkti, ko ir linkiu
Bėja, nebijok naujų pažinčių , gal net geresnių draugų rasi.
stengiuosi nesu asociali ir netruksta man to bendravimo, bet vat kaip ir sakiau nesimetau draugais, todel stengiuosi tikrai apgalvoti.. nors dabartinis elgesys jau toks, kad parodo savo veiduka visu grazumu ir gaila..o kaip perkopus 20-imt metu, tai galima butu jau isbandyti ir brandesne elgsena.. ;D
Prieš savaitę susipykau su viena iš geriausių draugių, būtent dėl to, kad tam žmogui užsipulti iš niekur nieko visiškai nieko nereiškė, pradėti isterikuoti, kaip dėl neatrašyto sms ją žeminu, kokia aš negera draugė, kaip jos negerbiu ir t.t. ir t.t. Laaabai ilgą laiką pakenčiau visus isterikavimus ir t.t. Labai dažnai nusileisdavau, kad nekiltų ginčas, kad nereikėtų klausytis amžinų verkšlenimų, bet viskas, užkniso pastoviai galvoti ką čia dabar pasakius, kad nesupyktų, kaip čia atsisakyti kokio pasiūlymo, kad neužsipultų, jog ji amžinai viską organizuoja, kviečia, ir lieka nulio vietoje. Dabar panelė jeigu ir norės bendrauti galės bendrauti su kuo tik nori, bet ne su manimi. Reikia vertinti draugus, o ne švaistytis bjaurastim į kairę ir ė dešinę, tikintis, kad kitą dieną viskas vėl bus gražu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
