Visada pasižiūriu kas, bet visada ir atidarau. Dažnai ateina ir siūlo internetą, kabelinę ir pan. Dar ateina tokia pana su vaiku vis ko nors paprašyti: maisto, pinigų, kosmetikos, drabužių. Tai šita mane žiauriai biesina. Tokia nemaloni, atidarai duris, tai iš aukšto nužiūri nuo galvos iki kojų. Vyras juokiasi, sako, turbūt pirma įvertina situaciją – ar daug galima tikėtis Kadangi gyvenu aukštai, tai nelabai daug kas ir vaikšto.

Tiesa, buvo toks atvejis, kai išgirdau laiptinėje kažką keisto. Per akutę nieko nesimatė, tai ir klausiausi už durų. Girdžiu, kad pasideda ant žemės kažkokius metalinius įrankius. Nors buvau nėščia ir jau prieš gimdymą, bet taip išsigandau, galvojau gal kas pas kaimynus braunasi. Sukaupiau visą drąsą ir pirmyn į laiptinę. O ten darbuotojas laiptinėje radiatorių remontavo – pasisveikinau ir laiminga grįžau atgal į kambarį

O aš galvojau, kad aš vienintelė tokia keista ir neatidarinėju durų nepažįstamiems pažiūriu pro akutę ir tyliai nutipenu atgal prie savo reikalų, iš dalies kvailai ir mažvaikiškai jaučiuos, juk vis dėlto jau virš 20 metų, na bet gi baisu.. tėvai gerai įkalė į galvą: neatidarinėk durų nepažįstamiems!!

niekad neatidarau durų žmonėm, kurių nepažįstu ir kurie nesusitarę dėl atėjimo. Jei labai reikės, tai pasiskambins ir ateis dar kartą.

Turiu jau iš kaimyno vieno pavyzdį, kai atidarė duris moteriai su vaiku, iš už kampo iššoko pasislėpęs vyras, sumušė, surišo ir apvogė namus

Visada einu patikrinti kas skambina i duris, bet retai kada atidarau jei nepazistamas zmogus, nebent su uniforma kokia buna.

o su tais bulviu siulytojais, as jau antri metai praktikuoju lapeli raudona su uzrasu BULVIU NEREIKIA virs duru skambucio padeda

Pašaipų iš manęs sulauktumėte tuo atveju, jei atidarinėtumėte bet kam

Aš tiesiog prieinu prie durų, pažiūriu pro rakto skylutę kas ten. Dažniausiai neatidarau .

O kad girdisi – lai girdisi, man dzin. Ką, privalau visus į savo namus priimti?

kai gyvenau su tėvais nuosavame name labai drąsiai duris atidarinėjau (aišku ne naktim), bet baimės nejaučiau, nelabai ir durų rakindavom. o bute dabar kai gyvenu, man durų skambutis kai nieko nelaukiu perveria kūną ir išsigąstu, nors nežinau kodėl

nu jo zinok, reikia ziuret labai kada bedi, as sedau bet poxui draugeliu susiradau, o tas pastininkas tai buvo to vertas vistiek, buvo ispetas del savo IKI bukleteliu

aš visą gyvenimą pragyvenus esu name tik tuo momentu mano tėvai sumąstė išsikraustyti į butą.. ir dabar gyvenu name laužtis nesilaužė, bet yra vazonų išnešę ir visokių prieplaukų atėję.. dabar kai turim šunį palaidą, tai niekas neužeina.. kažkaip aš saugiau jaučiuosi name

Ech..as praktiskai visada duris atidarau. Negeras iprotis.;D

Aisku paklausiu kas ten,tada tai skaitliuku atejom tikrinti,tai is mikrovisatos kokios,tai ismaldos praso,tai klaust atejo mano poziuri i Dieva ir t.t. ir t.t.

Reik ramiau man su tuo atidarinejimu.

Nors kas baisiausia,jog net du kartus mano laiptineje buvo apiplesti butai ir rode per faru laida. ;D Bet cia jau senai ,nors tikrai reikia susimastyti…

Aš net neinu durų patikrinti jeigu nesu susitarus ar nelaukiu ko , o ir taip prieš atidarant visada pažiūriu pro akutę.

Jo aš irgi 1-am aukšte gyvenau vaikstėj tai iki šiol pamenu, kaip toks senis girtuoklis kuris gyvena taip pat kaip mes tik kitoj laiptinej amzinai pas mus lauzdavo, ir pykdavo “ant zmonos” kuri jo namo neleisdavo O karta tetis buvo trumpam iki rusio nusileides, todel durys neuzrakintos, jis kaip tik tuo momentu papuole, mes su mama virtuvej, girdim durys atsidaro, galvojom tetis parejo, mama kazka pasake “teciui”, ziurim kaimynas tas įlinguoja, visas isgeres, kepure maunasi jau, mama atejo pradejo jis link duru stumt, tas aiskina “zmonai”, kad leisk mane namo ir t.t. tai tada zvengem, bet tetis kaip tik ejo namo tai nuvede iki jo duru

Pas mane kaiptik sitos baimes trukumas daznai net nepaziurejus pro akute atidaru duris arba buna ateina koks darbuotojas be uniformos ale skaitliuku patikrint, as ileidziu ir tik paskui daeina, kad galbut atsargiau reiketu