Dviguba pilietybė
Ką manot? Reikia / nereikia Lietuvai? Kokie argumentai už ir prieš?
Prašau, diskutuokime druagiškai. Nuoširdžiai įdomu jūsų argumentai, o ne tik taip / ne.
Aš pati nesu tvirtai apsisprendus, nes tiesiog nežinau nė vieno argumento už (kuris man atrodytų logiškas).
Kuo blogiau? Manot, kad tie, kas daugelį metų gyvena svetur ir turi galimybę balsuoti skiriasi šiuo atžvilgiu nuo turinčių dvigubą pilietybę? Priklauso nuo žmogaus.
Dviguba pilietybė naudinga tiems, kas svarsto grįžti į Lietuvą, kas Lietuvai irgi naudinga. Nes turint LT pilietybę ir leidimą gyventi svetur gali žmogus gyventi užsieny visą gyvenimą ir į Lietuvą niekada nesugrįžti, bet tuo pačiu išsaugoti galimybę balsuoti.
Spėju, kad neįdėmiai perskaitėte, ką parašiau.
Nesekti politinio gyvenimo LT gali žmonės turintys TIK LT pilietybę, bet gyvenantys visą gyvenimą sakykim JAV su neriboto termino žalia korta. Tai jų balsavimo teisės iš jų neatimsite, kad jie ir nebalsuoja. Argumentas dėl balsavimo apskritai mano nuomone nėra esminis šioje istorijoje. Yra nebalsuojančių gyvenančių LT, yra stropiai sekančių, kas vyksta Lietuvoje, ir balsuojančių užsienyje. Tikriausiai žinote, kad turėdami JAV pilietybę, lietuviai nebėga atsisakyti savo lietuviško paso.
Nematote pliusų, ir nereikia. Tai jūsų asmeninis pasirinkimas/nusistatyma/nuomonė.
Dėl grįžimo iš kitų šalių. Tai jei masiškai negrįžta, gal yra problema, nemanot?
Grįžtantys ilgai gyvena užsieny (dažniau negu priešingai) yra sukaupę pensijas kitose šalyse, perka nekilnojamą turtą grįždami ir tampa šalies vartotojais. Kadangi su lietuvišku pasu yra galimybė gyventi bent kur Europoje, tai grįžtantis žmogus gali rinktis, kur grįžti – Portugalija, Ispanija, Latvija, Lenkija ir tt., kuriose grįžtantis is , sakykim, Jav, turės europietiškus privalumus už žemesnę, nei Jav, kainą. Šioje konkurencijoje pasirinkimas gyventi Lietuvoje dažniausiai būna įtakotas faktu, kad Lietuva – gimtinė. Ir niekas šio fakto neatims ir nepaneigs, kad žmogus ir gyveno užsieny. Šitą žmonių pasirinkimą valstybė ir jos negausi populiacija galėtų priimti kaip galimybę, bet kažkodėl net turėję prezidentą Adamkų, beveik visą savo gyvenimą gyvenusį JAV, dar svarstoma, ar verta.
„Blogiau“ turėjau omeny, kad politikos nesekantys žmonės vis tiek eina balsuot, nes „esu pilietis, tai mano pareiga“. Gyvenant Lietuvoj nori nenori bent kažką apie politiką sužinai, pamatai, girdi, ką kolegos kalba. Gyvendamas užsieny gali visiškai nieko nesidomėt ir vis tiek eit balsuot už x, nes mama / močiutė už jį balsuoja. Turiu omeny, kad paties balsavimo nematau kaip vertybės (valstybei), jei balsuoja žmogus, kuriam iš esmės yra visiškai dzin (čia jau nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena).
Dėl to grįžimo, tai man kažkaip vis tiek neaišku lieka, kuo pilietybė tai pakeis. Pati rašot, kad žmonės su ES (Lietuvos) pasu lengvai grįžti į visą ES gali ir Lietuvą renkasi tik dėl gimtinės statuso. Būkim biedni, kaip sakoma, nėra Lietuva geriausia šalis pasaulyje ir tikrai yra -esnių. Tai jei būtent gimtinė yra faktorius, tai ir be pilietybės galima grįžti (arba galima neišvykti; arba galima ją susigrąžinti ir t. t.). O tie, kurie nori priimti kitos šalies pilietybę, tai tikrai jiem ne sentimentai ir ne gimtinė galvoj. Man tas žaidimas emocijomis labai nepatinka diskusijose apie pilietybę. Nes matau (žiniasklaidoj) daug naratyvo „Oi, tai ar aš dabar blogas, kad išvykau iš Lietuvos ir lenką / amerikietį / portugalą įsimylėjau“. Na ne, nesi blogas. Bet tai buvo TAVO pasirinkimas. Tai jei RENKIESI gyvent užsieny, su užsienio pilietybe, tai viskas su tuo yra ok. Bet nesuprantu kam tau ta Lietuvos pilietybė?
Pirma jūsų teksto pastraipa yra jūsų prielaidos, nebūtinai atitinkančios tikrovės. Jums atrodo, kad taip yra, bet žinau aibę atvėjų prieštaraujančių jūsų nuomonei. Tad ši diskusija yra niekas kita kaip dvi asmeninės nuomonės neparemtos statistika ( jeigu statistika apskritai gali pateikti patikimų duomenų šia tema).
Nežiūriu laidų apie emigrantus, tai negaliu pakomentuoti emocinio žaidimo, kurį jie neva žaidžia.
Man asmeniškai viskas aišku šiuo klausimu – ar verta grįžti. Tarkim, neturiu Lietuvos pilietybės ir man jos nesuteikia – man ir nereikia gyventi LT. Įsikūrti galiu Rygoje, puikus senamiestis ir NT kainos žemesnės, nei Lt, susisiekimas su LT puikus, jeigu mane dar kamuoja nostalgija. Norėdama aplankyti Lietuvą – šoku į auto ar traukinį, važiuoju į Druskininkus savaitei ar savaitgaliui į Vilnių. Viskas. Lankau gimines, jeigu jų yra. Ko dar man reikia. Gyvenu ir moku mokesčius Latvijoje. Arba Portugalijoje. Tai Lietuva turi būti man patraukli, kad grįžčiau. Pagaunat minti?
Neturiu daugiau ką pasakyti šia tema nes diskusija mano nuomone išsemta ir tampa vis labiau provokacinio pobūdžio.
Ačiū už mintis. Provokuot neturiu intencijų. Tiesiog man atrodo, kad jūs atspindint mano mintis, tai, žinoma, kas įneš naujų spalvų į diskusiją, jei abi galvojam panašiai. TIK kaip suprantu jūs už dvigubą, aš prieš. Bet „aplinkui“ panašiai mąstom, tik išvadų skirtingų prieinam.
Šiaip, manau, čia bet kuriuo atveju diskusija tik asmeninių nuomonių pagrindu gali būti. Nes nelabai matau, kas čia objektyvaus (kaip pvz., ar skiepai veikia, ar ne, kur yra aibės tyrimų ir t. t.). O pilietybė labiau socialinis / kultūrinis dalykas man atrodo, negu kokia medicina, kurs viskas tiksliai pamatuota.
Tiesiog bandau suprasti, kodėl jūs akcentuojat tuos emocinius aspektus būdama už dvigubą, o balsavimo reikšmę nuvertinat. Ar manot, kad iš užsienio balsuojančių tokia maža dalis, kad nedaro realios įtakos? Nes man būtent balsavimo galimybė turint pilietybę atrodo svarbiausias argumentas. Būtent tam ir sukūriau temą, kad man kas nors paaiškintų, kodėl taip nėra (jei taip nėra). 😀 Bet, atrodo, jūs tiesiog balsavimui išvis neteikiat daug prasmės? Kodėl taip yra? Nes man būtent tas faktas, kad tūkstančiai žmonių, negyvenančių LT, staiga galės balsuot už mano šalies įstatymus, man atrodo gasdinantis. Pažiūrėkit kas Latvijoj buvo, kai rusai vos neperėmė valdžios… Tai man ir čia panašiai baisu. Lietuvoj nėra daug žmonių. Nereikia dar daugiau „iš svetur“. Jei nori, grįžk, gyvenk čia ir balsuok čia – viskas ok, laukiam ir mylim. Bet jei jau turi kitos šalies pilietybę (esi įsitvirtinęs užsieny), tai kam tau dar ir LT pilietybė?
Griežtai prieš. Pirmą, neveltui šis klausimas iškeltas vėl būtent dabar, kai valdžia kursto nesantaiką ir neapykantą. Jie čia užvirs košę, o patys pabėgs į užsienį,kur jau daugelis turi nekilnojamąjį turtą. Smetonos atvejis – puikus pavyzdys. Antrą, labai daug Amerikoje gyvenančių Lietuvių seka pasakas, kaip jie myli Lietuvą, kaip jos pasiilgo, bet nesiruošia grįžti. Ir negrįš. Labai patogu mylėti Gimtinę iš tolo, kai gyveni sotų gyvenimuą Amerikoje ar kitoje šalyje. O sotus, kaip mes žinome retai užjaučia alkaną. Čia tik svarbesni mano argumentai.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
