Ei, meile, kaip man tave užkalbinti?

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Ei, meile, kaip man tave užkalbinti?

Ei, meile, kaip man tave užkalbinti?

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Sveiki. Esu abiturientė ir dar nesu turėjusi normalaus vaikino. Vaikiškų draugysčių neskaitau. Visą laiką gaudavau ir gaunu nemažai vaikinų dėmesio, bet man jų tiesiog nereikėjo, visada jaučiausi vaikas,draugystes norėjau atidėti tolimesniam laikui arba tikėjausi pastoviai kažkokio WOW vaikino. Visi buvo per prasti arba per geri atrodė. Žodžiu nesupratau ko aš noriu.

Tai va, tokie praeityje meilės reikalai, o dabar atsitiko taip.. Yra toks vaikinukas iš kitos klasės, su kuriuo nuo šių metų pradėjome eiti kartu į tą pačią pamoką. Ir jį tik dabar pastebėjau po daugelio metų. Iš pirmo žvilgsnio jis nėra išvaizdus ir atrodė niekada gyvenime į tokį nežiūrėčiau, iš aprangos matyti, kad nepasiturintis, neišsišokantis, tačiau dabar man jis gražiausias vaikinas pasaulyje, pats mieliausias, šypsena tokia nuoširdi.. Pastebėti jį pradėjau, kai mokytoja jį nuolatos giria, kad jis protingas, gabus ir jo rezultatai visada geriausi pogrupyje. Jis visada taip nuoširdžiai ir nedrąsiai nusišypso. Kiekvieną dieną, vakarą, naktį galvoju apie jį, ryškiai prisimenu jo veidą, tą šypseną. Ahh.. Žinau tik jo vardą ir daugiau nieko, net nesame kalbėję.. Dažnai pastebiu, kad jis atsisuka į mane ir mūsų žvilgsniai susitinka ir tada mano viduje kažkas darosi, širdis daužosi kaip išprotėjus. bet gal čia tik taip atrodo man, kai žmogus patinka ir kiekvieną menkniekį nereikšmingą pastebi ir tai išpūti lyg burbulą, gal jis į visas taip atsisukinėja(tikiuosi ne). Aš tai pamokai nesu gabi ir jos tiesiog nekęsdavau, bet dabar aš su džiaugsmu jos laukiu, kad galėčiau pamatyti jį ir net pradėjau labai stengtis suprasti ir gauti geresnį rezultatą, kad bent kiek jis mane pastebėtų. Nėra taip buvę mano gyvenime, kad jausčiau kažkokius labai stiprius jausmus žmogui ir nenustočiau galvoti apie jį, kai jo visiškai nepažįstu. Aš net jaučiuosi laiminga, kai jis gerą rezultatą gauna ir pamatau jo šypseną veide, tiesiog net nemoku apsakyti to stipraus jausmo, kai matau jį. Taip norėčiau su juo pabendrauti… Bet nežinau kaip! Ką tokio daryti reiktų, kad užkalbintų mane ar pačiai kažkokią ‘nekaltą’ priežastį sugalvot, kad kažkaip pakalbėti su juo, kad nesusimaučiau ir po to nebūtų gėda eiti kartu į pamoką, nes nesu iš tų labai drąsių. Net dabar rašydama širdelėj tas keistas jausmas. Prašau, duokit patarimų, gerieji žmonės.

Page 2 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Gal, autore, nori man rasto darbus rasyt?

(nežinomas) (archyvas)

mano analogiska situacija,tik as mergina isikliopines

(nežinomas) (archyvas)

Gal po pamoku pasistenk suzinot kada jam baigias kuria nors diena ir eik panasiu laiku ta puse, tuo keliu ar I ta stotele, lygtais tau ten ir reikejo tadien.. Ir kas ten zino gal bus vienas, uztaikysi proga, paklausi kur link jis eina, ar kur vaziuoja, sakyk man siandien tokia gera nuotaika, noris su kuo nors pabendraut

Arba vis tiek yra pertraukos ir buna imanoma pagaut momenta kada jis vienas. Pamacius ji, pasakyk,: o, labas (vardas)! Klausyk, (ir paklausk kazko apie namu darbus ar kontrolini tos bendros pamokos) arba paklausk gal matei ta ir ta (koki nors jam pazistama zmogu is jusu klases, tarkim tau to zmogaus deganciai reikia kazkokiam reikaliukui. O nuo pirmo uzkalbinimo visada sveikintis pradek su juo

(anonimas) (archyvas)

s04 – Koks tavo vardas? Gal mes ieškom vienas kito..

cono – Žinok, kad ir kaip keista būtų, bet aš šitoje srityje ir nesu iš tų gabiausių. Na, nėra, kad nesisektų, bet mūsų grupė yra jau iškreiptai sustiprinta ir ten turi būti genijumi, kad gautum gerą pažymį, o jis turbūt toks yra, nes vienintelis sugeba gauti geriausius rezultatus. Tad mane nustebinot, kad čia taip dėl raštingumo girti pradėjot, matyt mano pastangos ne veltui buvo.

hejdi17 – Jis ne iš mano klasės, o iš jo klasės nieko beveik nepažįstu, tai pasirodyčiau psichinė kokia, jei pradėčiau iš jo klasiokų traukti informaciją, kada pamokos jam baigiasi, į kokią stotelę eis. Geriau dėl namų darbų bandyt gal kažką reikės. Dabar pagalvoju, kad jei netyčiukais būtumėm pora ir reikėtų pasakoti nuo kada ir kaip manim susižavėjo ir tada pasakočiau kaip aš juo susižavėjau ir KĄ DARIAU… ‘tai va, patikai, sukūriau temą md, md panelės man surašė patarimų, aš tau specialiai pamečiau po kojomis tušinuką ir atsirado meilė..”

Page 2 of 2