Žinokit viskas taip apsivertė aukštyn kojom.. Buvo ir vaikinas, buvo ir tų draugų ir atrodo laimingai gyvenau, neturėjau kuo skųstis..Bet dabar atėjo kažkoks laikotarpis kai likau visiškai viena.. Išsiskyriau su draugu, o draugės išvis parodė savo tikruosius veidus – pradėjau sportuoti, tai nuolatinės apkalbos, nors atrodo į akis šypsosi, bet už akių jaučiu kaip šneka, kad atrodo net ausys raitosi.. Rašo ar skambina tik tada kai kažko reikia, ar šiaip konors pasitiksinti.. Ir žiauriai liūdna žinokit, nes matai, jog aplink tave nėra nieko tikra, apart kažkokių pavydų, melagysčių, tuštybių.. O ankščiau atrodo toks pozityvus žmogus buvau.. Šiomis savaitėmis gyvenu vien depresiškomis mintimis, ir nei su kuo pasikalbėti, susitikti.. Rudens ar pilnaties net nekaltinu..