Eina *ikt!!! Man 25 ir as nesugebu isimylet normalaus zmogaus, as su niekuo rimtai nedraugavau ir panasu, kad greitu metu nedraugausiu. Man baisu kad liksiu viena visa gyvenima. sitos mintys mane smelkia kiaurai jau kuri laika! As nesu negrazi ar kazkuom kitaip prasta, turiu pavydetina karjera, del kurios daug dirbau bet paskutiniu metu matytos draugiu suzadetuves, vestuves, vaikai mane visiskai nulinciavo.. Turejau du stiprius isimylejimus kurie mane siek tiek sudauze, kai vienas mane apgavo ipainiojes trecia asmeni, o kitas prie viso to dar turejo ir kruva psichologiniu problemu.

Einu i pasimatymus bet manes niekas “neuzkabina”. O dabar atrodo ir nematau prasmes eiti, gal vaikinai jaucia kad yra didele paklausa merginu ir tiesiog taip nebesistengia. As uzimtas zmogus, skiriu savo laika, zinau kad noriu rimtu santykiu, o daugelis nauju pretendentu i mano sirdi dingsta-atsiranda-dingsta nu kas rodo kad nera jie rimtuoliai. Nezinau kodel rasau, tiesiog draugem to kaip jauciuosi nepasakyciau, o be to jos nesuprastu sitos busenos haaha, o laikyt savy jau nebenoriu. Siandien daug pykcio many, gal dar ir kad prisnigo. Todel ieskau paguodos su graziom istorijom kad isimylejo ir seima sukure nuo25 ne iki 😂🤯🤷🏼‍♀️❤️