eiti ar neiti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Prasau patarimo ir kaip geriausiai pasielgti situacijoje..
Bendravom su tokiu draugu.. Visa draugyste buvome tik draugai, prabendravome daugiau nei du metus, zinoma is jo puses budavo kad uzeidavo simpatiju bangos kaip noredavo buti ne tik draugais, bet niekada nebuvo mums tai beda viska isgyvenome ir buvome vos ne sielos draugai visko daug nutiko, bedu nelaimiu, keitemes patys ir palaikem vienas kita visada..
Bet kaip jis susirado dabartine panele kusu bendravimas pamazu slopo kazkaip, ir as panirau i savo santykius ir vasara atejo. Kiekvienas savais planais isvaziavom ir mazai bendravom kol galiausiai visai nustojome ir db jau virs puses metu kaip nebendraujam nuo rudenio visai as visada pagalvoju apie ji, prisimenu idomu kaip gyvena, bet tas moteriskas principas nenoriu listi pirma i akis.. Net su sventem visom vienas kito nepasveikinom bet siemet pavasari jis baigia bakalaura. Ir galvoju gimtadieni kaledos buna kas metus bet bakalauras tai vienas, na ir man kad ir nebendraujam rupi jis, norisi tokia svarbia diena bent pasveikinti gelyte iteikti patarkit merginos ar sveikinti ka viso, ar nelysti i akis? Ar padaryt siurpriza ir ateit netiketai, ar geriau atsiklausti jo nuomones pries tai ar jis noretu kad buciau. Visgi bus jo tevai, panele.. labai norisi pasveikinti ir tokia dziugia diena bent labas pasakyt.
Jausti jauciu nebent ilgesi nes su juo galedavom apie bet ka kalbetis iki ryto, net tokios drauges neturiu dabar kad ant tiek issipasakociau del to daug ka dabar tenka pasilaikyti sau.. Tai ilgiuosi to musu bendravimo gaila kad per rutina musu draugyste isbleso
Pranešk, kad nebūtų nemalonumų ir bogų netikėtumų iš abiejų pusės…
Būtinai nueik. Joks čia ne santykių jaukimas.
Turėjau panašią situaciją, tik tiek, kad tarp manęs ir mano vaikystės draugo nebuvo jokių simpatijų, visą laiką buvome tik draugai. Tačiau taip nutinka, kad kai suaugi, įsisuki į darbus, mokslus, neberandi laiko seniems draugams. Taip ir mes, kurį laiką nebendravome, aš susiradau vaikiną, jis merginą. Tačiau po kurio laiko pati pirma parašiau, paklausiau, kaip sekasi. Bendravimas vėl atgijo. Dabar jis pažįsta mano vaikiną, bendrauja su juo, netgi kartu dirba. Aš pabendrauju su jo panele. Ir jokie santykiai neiširo. Mes ir susitinkam dažniau, ir padedam vieni kitiem kuo tik galim.
Taip kad, neabejokit, autore. Galit prieš ateidama jam apie tai pranešti, bet būtinai nueikit. Tikriems draugams nebūtina susiskambinti, susirašyti kasdien, svarbu tausoti, gerbti draugystę ir nepamiršti vienam kito.
O be to, jei nenueisite, užversite save abejonėmis “kas būtų, jeigu būtų”. Gyvename vieną kartą, o ir tikri draugai ne taip lengvai atrandami
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
