As pradesiu pirma

Pirmiausia, tai kaip nemaza dali merginu mane zavi ale prievarta. Nu aisku, ne kazkokio nepazistamo, o savo zmogaus, ar bent jau ne tikras isprievartavimas, kur zmogui tikrai justum aistra, bet nenoretum pasiduot. Ar bent jau apsimestum

Siaip esu tai patyrus ir tai baisiai jaudino. Tik tai buvo tokioj vietoj, kur mus galejo pamatyti ir dienos metu. Jis prispaude mane prie sienos, bande glamonet, tramde rankas, neleido issilaisvint. As rimtai priesinausi. Jis liete krutis, kakla. I ausi vis snabzdejo mano varda, nuotrupomis pasakojo ka noretu su manimi padaryti. Nepamirsiu frazes: sakiau, kad as isdykes. As toliau priesinausi. Taciau jis kurkas stipresnis, aukstas, tvirto sportisko sudejimo. Galiausiai jam net pavyko mane pabuciuot, ,,supakavo” taip, kad nei pasimuistyt galejau, nei galva pasukt. Ir viena akimirka as net pasidaviau tam ir i tai atsakiau. Taciau iskart susivokiau, kad negaliu sitaip elgtis. Taciau jis spejo tai uzfiksuoti ir tik dar labiau isiaudrino ir tada jo ranka atsidure mano kelnaitese. Tada dar labiau priesintis pradejau ir visgi nutaikius viena momenta isties pasprukau. Suvokiau, kad tam pasiduoti butu klaida, nes jis jau turi tokia reputacija, nenoriu but jo dar viena…

Taciau kai pagalvoji, tai uch…

O koks skirtumas, senbuvis ar ne? Jei kazkas nepatinka, gali iseit is temos ir visiems bus ramu Kas nores, tas prisijungst ir paplepesim

Tau tai, kaip dabar populiaru siulyt, susidegint turbut

Koks tau skirtumas, sulauksiu ar ne. Dar karta kartoju, jei tau neidomu, dar nereiksia, kad ir kitiems. Skac, pikta dvasia