Esamų/būsimų mamyčių dėmesiui!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ir noro buvo ir jėgų super rezultatas
oi kaip gražu visai norėčiau ir aš išbandyti esu fotografė, mano sfera – portretai manau puikiai išeitų toks gražumas
As noriu! Tik niekur nerandu, kad tikrai graziai nufotografuotu.. Mazylio susilauksiu vasario menesi. Cia Jusu nuotraukos darytos?
Visas šitas procesas nėra toks lengvas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kolkas tuo neužsiimu, tačiau skaitau knygas, straipsnius ir visą įmanoma informacija apie tai. Šita fotografijos rūšis labai populiari Amerikoje, tačiau kiek teko domėtis – lietuviai gana skeptiškai priima tai. (:
Dzin, kaip priima. Va tame ir esme, kad nera Lietuvoje tokiu, kurios taip graziai nufotografuotu, kaip esu radus internete. Pagrinde radau visur angles arba lietuves, dirbancias Anglijoj, Amerikoj.. O kad tikrai graziai fotografuotu lietuve kokia nors, tai nu niekaip nerandu.
Aš tai jau susitariau su fotografe dėl tokių nuotraukyčių Labai tikiuosi, jog turėsiu jėgų, nes labai gražios nuotraukos ir toks ypatingas laikotarpis
O kodėl skeptiškai priima? Įdomios priežastys/argumentai
Ale kazkoks yra mitas ar kas, kad negalima tokiu laiku dar fotografuoti kudikiu, jiems ten blogai gali atsiliepti ir panasiai. Na zodziu, cia pasireiskia tos mamos, kurios savo kudikius augina kaip krikstolinius.
Kaip angeliukai :}}♥
Va, kaip, net nežinojau ))
Jeigu nemaišau, tai dėl nužiūrėjimo tas mitas – sako, 40 dienų nereikėtų rodyti. Bet juk galima nuotraukas pasidaryti ir neviešinti kurį laiką, jei jau tikima
Kiek teko skaityti, tai taip, princesee teisingai pasakė – dėl senų prietarų kad negalima fotografuoti tokio mažiuko. Čia manau tokie isitikinimai iš senovės likę.
Prasau nuomoniu, kas galit pakelkit! Aciu.
Man tai negražios nuotraukos, dar bruožai nesusiformavę, tokie vienodi varliukai visi ir tiek.. Aišku savas varliukas pats gražiausias, bet daug geriau, mano manymu, nufotografuoti savo mažylį biškį jam paaugus..
O aš jokiais būdais neleisčiau svetimam žmogui artintis prie tokio mažylio, ir visai ne dėl prietarų, o dėl silpno imuniteto ir laaabai lengvai perduodamų virusų ir bakterijų. Ne vienas gydytojas man yra sakęs (o mūsų šeimos gydytoja net labai kategoriškai – ačiū jai ), kad be 100 dienų nėra ko vaikiuko svetimiems žmonėms rodyti. Iki mėnesiuko geriausia, jei vaikutį pamato tik artimiausi giminės. Kiekvienas žmogus atsineša į namus savo mikrobus, o vaikučiai yra neatsparūs svetimkūniams, rizikuoti vaikučio sveikata dėl fotkių – ačiū ne Manau, kad nesam mes, lietuvės, tiek tamsios, kad dėl prietarų gražių fotkių nesidarytume, tiesiog kai kurios esame labai atsargios
Ir dar pagalvojau. Skonio reikalas tokia fotografija ir, kaip matau, poreikis tokioms nuotraukoms atsirastų, bet aš labiau mėgstu “istoriją pasakojančias” foto – va paims mano vaikas po 10 metų savo kūdikystės nuotraukas ir puls klausinėti – o kas čia per lempa? o kodėl baldai taip stovi? o kur padėjot mano šitus rūbelius? o iš kur ta mėlynė ant kaktos? o… ? O paimi tokią, kaip autorės nurodytos, nuotrauką į rankas – o, kokia miela nuotrauka. Tai va dar viena (bet, kartojuosi, ne esminė) priežastis, kodėl tokių nuotraukų asmeniškai man nereikia
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
