Sveikas, mano busimas mylimasis,

papasakosiu tau savo istorija – kalbama, kad as esu siuolaikine Marija Mersedes.

Gimiau gatveje ir neprisimenu kaip joje likau visai viena. Kazkada nuo

manes pabego mama ir visi broliai (jeigu tik ju turejau – as, tarsi

tikra Marija Mersedes praradau atminti ir neprisimenu nieko iki mano

isgelbejimo dienos).

Taigi visai viena gyvenau gatveje. Buvo sunku: ne visi zmones geri,

masinos greitai vaziuoja, orai arba labai karsti arba labai audringi,

o ir valgyti ne kasdien pavykdavo susirasti… Buvau tokia kudute, kad

sveriau vos puse kilogramo. O man juk jau pusantro menesio!

Taigi, viena diena taip sedejau Vilniaus gatveje pasimetusi,

glaudziausi prie masinu ratu, kad nors is vienos puses uzuoveja butu

ir nezinojau, ka man toliau daryti. Bet sakoma, geriausi problemu

sprendimai gyvenime ateina netiketai, taip pat netiketai mano gyvenime

ir atsirado JI.

Eidama gatve i darba po pietu pertraukeles ji pamate mane, o as

pamaciau ja. Viskas nutiko greitai, tarsi kokia chemija, ne

nepastebejau, o as jau jos glebyje, dar po minutes, jau jos darbe, dar

po minutes – nuo jos keliu bandau prieiti prie kompiuterio. Neleido.

Na, neleido tai neleido, niekada nedarau, ko negalima.

Tada mes sugrizome namo, ten as gavau lovyte bei tualeta su veidrodziu

ir laaabai skania vakariene. Tuomet apziurejau savo naujuosius namus:

grazus, erdvus bus mano kambarys. Susipazinau su savo gelbetojos

kambarioke, dabar mes taip ir gyvename – trys mergaites. Pasisnekame,

as vis stebiu ka jos veikia, domiuosi, stengiuosi neatsitraukti nuo ju

koju. Mano namai geri, juose nenuobodu: kai lieku viena,

nenuobodziauju, susiradau i save panasia drauge is veidrodzio, tad

daug laiko praleidziu su ja. Visada stengiuosi issimiegoti. Keleta

kartu per diena pasportuoju – megstu aktyvius sportinius zaidimus,

visai neblogai moku pagauti kedes koja.

Buvau pas veterinara – nors vyras visai grazus, bet man nepatiko.

Temperatura pamatavo, pasvere, ausytes isvale ir dar visaip manimi

pasirupino. Lemtingas momentas diagnozei: Sveika! As taip ir zinojau,

tai is laimes sokineti nepradejau, bet seimininke tuo tikrai

apsidziauge.

Tai stai, tokia tat liudnoji mano istorija. O zinot kodel liudna? Nes

mano seimininke isvaziuoja i uzsieni ir ji man sake, kad tikrai tikrai

negali manes pasilikti. Liudna tai girdeti, bet zinau, kad ji – ne

vienintelis geras zmogus, ju yra ir daugiau. Tad laukiu kol mes

susipazinsime ir kartu apsigyvensime. Pazadu savo sirdi.

Miau!

P.S. Ziurekit mano nuotraukas: