esu niekam tikusi
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esu niekam tiusi, ka bedaryciau, nieks nesiseka…
manau esu is tu zmoniu, kurie gyvenime nieko nepasieks…. visko bijau, perlipti per save nesugebu…
istikro baisu,kaip,atrodo,smegenys kartais veikia pries mus…viskas yra TEN, galvoje,ir tai,kaip ziūrėsi į praeitį,tai,kaip gyveni dabartyje,ir tai ,ko tikiesi iš ateities priklauso nuo to,kaip uzprogramuosi savo galvos turinį..Rimtai isbrauk zodį NE..
pagalvok,gyveni tik vieną karta,tai spjauk į visus ir viską ir daryk ką nori(bet nezudyk nevok ir t.t. bet is esmės viską)
nes matosi vien is eiluciu,kad esi nelaiminga…tai po velniais,ar verta dar būt tokiai?tavo gyvenimas, ir kaip nori jį nugyvent:laimingai ar depresuodama del kiekvieno ss?
Nu tai ir verk kampe atsisedus, baisiai cia kam rupi? Jeigu pati renkiesi toki kelia, kai geriau sedet kampe atsisedus ir verkslent oj kaip negerai oj kaip man blogai, pagailekit manes, man reikia demesio bla bla bla…..
Nu tai ka mes pakeisim? Kad paguosim geriau pasidarys?
Pats zmogus turi noret ir stengtis dantis sukandes o ne kazkas kitas ji stumt i prieki.
Visiems lengva sakyti, kad turi keisti mąstymą, tikinti save, jog esi šauni, bet aš iš patirties žinau, kaip tai gali būti sunku, kai išties nesiseka ir suprantu tave. Kartais atrodo, nėra už ko užsikabinti, vos tik pradedi tikėti geru, vėl kas nors atsitinka ir nuvilia tave. Bet visgi – reikia stengtis toliau ir tikėti, nes jei pasiduosi ir pasinersi į niūrias mintis, nebus geriau.
Man nera “kiekvienas s” tai, kad as esu vienisa jau toki ilga laika, kad niekam nesu idomi, nemoku susirasti draugu, nepritampu dirbdama. Lengva tiesiog neziureti i praeiti, kai susimauni kazkurioje vietoje- pamirsti ir judi pirmyn, po nesekmes seka sekme. Bet tai ne kazkokia trumpa akimirka, del kurios jauciuosi taip blogai, tai ilgas laikas, mano egzistavimas. Atrodo esu kaip ir visi, stengiuosi, bendrauju, bet kodel niekam neitinku, nezinau. Kiti kad ir kokie bjaurus, ar keisti, savotiski, ar net siek tiek nepritapeliai buna vis tiek susiranda sau kompanija/antra puse, o as jauciuosi kazkokia nenormali…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
