esu piktas žmogus
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
draugų neturiu, su vaikystės draugėm bendrauju internetu.
niekada nekandu pirma, bet jei kanda man, tada jau nesusitvardau.
pykčių ir konfliktų gyvenime buvo daug – tiek gyvenant su mama, tiek santykiuose su vyrais.
dabartinė padėtis – santuoka su vyru, turinčiu vaikų iš ankstesnės santuokos.
savo vaikų neturiu, jų nemylėjau ir nenorėjau. gal todėl dabar negaliu susilaukti savo (žinoma, yra tikriausiai ir kitos rimtos priežastys – pas gydytoją buvau, man per 30).
sutuoktinio vaikų prie savęs neprisileidžiu, pradinukas gyvena kartu. pati žinau, kad turėčiau elgtis kitaip, bet ne kartą vyrui sakiau, kad nemoku veidmainiauti. sakau viską tiesiai šviesiai, kaip matau, o ne gražbyliauju. jau nuo mokyklos laikų bendrauti su kitais man nebuvo lengva, esu labai bjauraus charakterio, nemyliu nieko.
manau, turėčiau suteikti šiai šeimai laisvę nuo savęs, bet esu bailė – negaliu išeiti. ir nežinau, kur eiti. viena gyventi nenoriu. esu tinginė, nieko nemoku…
esu čia, nes būsimas dabartinis vyras sakė, kad myli, aš jam to nesakiau. dabar sako, kad meilė be atsako išblėso.
nežinau, kodėl čia rašau. buvau pradėjusi lankytis pas psichologę – vyras sakė tuo metu jautęs pagerėjimą bendravime. man apsilankymai nutrūko, kadangi specialistė susirgo, vėliau nebesusisiekiau. taip ir plaukiu pasroviui, matydama vien tamsias spalvas kasdienybėje.
kaip vyra susiradai?
niekas nepades jei pati nenoresi pasikeisti
na ir ka mes tau padesim? sekmes keiciant specialiste psichologe. tai sunku, bet imanoma.
Metas vėl pas psichologę…
O jus cia rasote,noredama pasidziaugti ar pasiguosti ? Jausmas,kad jus dziaugiates budama tokia ipatinga.Visi esame unikalus.Visokiu zmoniu reikia.O,kad lanketes pas psichologe,tai ieskojote pagalbos ? Norite ismokti myleti ?
Autore, iš Jūsų pasisakymo galėčiau pasakyti, kad save pažįstate – žinote trūkumus, esminius trukdžius bendravime, santykiuose. Tik pasigedau bent kažko teigiamo apie Jus pačią, kas sukėlė šiek tiek minčių apie depresiją, apatiją. Jums manau reikėtų paieškoti priežasčių, kodėl elgiatės vienaip ar kitaip, kodėl neturite valios keistis, nors pati kaip ir suprantate, kame bėda. Čia tikrai padėtų psichologas, juolab jeigu jautėsi pagėrėjimas. Jei jau atviraujate, kad ir čia, forume, vadinasi jaučiat pati, kad Jums pokyčiai reikalingi, pati jaučiatės blogai. Pačiam prisiversti keistis yra labai sunku, tad nepabijokite kreiptis pagalbos.
O Jūsų tiesmukiškumą aš vertinu kaip teigiamą dalyką. Šiais laikais tiek daug besišypsančių veidų, kurie nemoka tiesiai šviesiai į akis pasakyti, ką galvoja, kad jau net vemti norisi. Ta tiesa, ar grubi nuomonė išsakyta gali būt žeidžianti, nemaloni, bet bent jau žinai, kad žmogus yra nuoširdus..
Kai kas is to, ka parasete, artima ir man. As irgi nenoriu bendrauti su vaikais, nemoku, tai ir laikausi nuo ju atokiau. Bet man susidare ispudis, kad Jus nemylite nieko – nei vyro, nei vaiku, neturite artimu zmoniu. Bet dar nepasiduokit, imkite vel vaikscioti pas psichologe, jei vyras sako, kad tada padejo, vadinasi, ji naudinga. Su savim kovoti sunku, bet jei stengsites, Jums pavyks.
o as nemegstu tiesmukisku. chamai. vaiksto ir sako visiems bjaurius dalykus, o patys sudziai nieko neverti.
Tiesmukiškumas nėra vien neigiami dalykai. Kartais tie tiesmukiški žmonės pasako ir komlimentų ar apskritai kažką gero (bei teisingo). Taigi, bent man asmeniškai, geriau tegul žmogus pasakytų kažką negero ar net bjauraus, bet argumentuotai, nei saldžiai meluotų klapsėdamas akytėm, o viduj virtų iš pagiežos
Gal autorei reikėtų įsigyti šuniuką? ar kitą gyvūnėlį. Jie išmokina mylėti ir suteikia tiek daug džiaugsmo, kad sunku apsakyti
Autpres zodziuose pernelyg daug pasiteisinimu Zmogus, kuris nemyli kitu nemyli pats saves, ir yra krastutinai nelaimingas…
Autore, esate labai nelaimingas žmogus, man net gaila Jūsų..nieko nemylėti – liūdnoka.
Esu bailė, esu tinginė, bjauraus charakterio, nieko nemyliu, nieko nemoku… Gal pirmiausia reiktų pamilti save?.. Mano atveju, ilgametė neapykanta kitiems žmonėms buvo paslėpta neapykanta sau pačiai Nekenčiau jų už tai, kad jie tokie gražūs ir laimingi, o aš tokia bjauri. Pradėjus mylėti ir vertinti save pačią, pamažu ėmė trauktis ir pyktis kitiems. Dabar net pačiai keista prisiminti, koks piktas žmogus buvau
Bet turite norėti keistis. Dabar tikrai susidaro įspūdis, kad didžiuojatės tuo, kokia esate
O man atrodo kad autore mato aplink, ypac per tv siltai bendraujancias , rodancias pozytivais emocijas, mylincias seimas. Supranta kad ji to neturi ir nemoka skleist meiles . Ir del jauciasi kazkuo ne tokia, issiskirianti is aplinkos….
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
