Noriu ne skustis del savo charakterio, o paklausti patarimo kaip elgtis su pinigais. Kokiais, suzinosite paskaite. Ir is karto atsiprasau uz galima nerisluma ir nelietuviskus simbolius.

Taigi, man 18, vis dar mokyklinuke vadinama. Viskas gyvenime sekasi gerai, nesu moksliuke, esu linkusi i mena. Turiu unikalu pomegi, is kurio uzdirbu turedama laisvo laiko, t.y. gaminu zaislus (pliusiniai zaislai). Turiu viena bendraminti, kuris kuria masineles, elektronika valdomas tai esam padare keleta pliusiuku su elektronika, kad vaiksciotu ir kitaip judetu, yra ir su balsu. Abu zaislus tiekiame keliom parduotuvem, kur mus mielai priima, o zaislus superka. Be viso to dideli laika skiriu rasymui knygu. Iki sios dienos esu isleidusi 2 knygas. Banalu – romantika, bet ne holivudine. Rasau ne is patirties, o is fantazijos. As pati jauciu, kad ji gausi minciu, o ir kiti ta pati sako. Su knygom sekasi viskas gerai, antroji verciama jau i trecia kalba. Bet be tu tokiu pliusu as turiu (kitu nuomone) ir minusu. Visa laika ne mokyklos metu esu namuose, sedziu savo kambaryja na ir darau tai apie ka jau rasiau. Tai trunka istisus metus. Neturiu nei draugiu, su isoriniu pasauliu kontaktu vengiu, retai susitinku su giminemis, atsisakau su tevais vykti i atostogas.

Dabar ta pastraipa kuomet pasakysiu, kad as esu laiminga. Gal kazkur giliai viduj ir jauciu liudesi, bet isoriskai nesu ta, kuri guletu ant lovos ir depresuotu koks gyvenimas blogas. Turiu veikla ir tik jai atsiduodu siame gyvenime, niekam kitam. Esu negerianti, nerukanti, niekada tevams nekeliau problemu kaip kad buna su paaugliais. Bet jiems vis tiek neitinku… Ilga laika prikisineja kad esu namiseda, kad tureciau kazkur blaskytis, netgi kazkuo uzsiimti. Mano veiklos nei kiek nevertina ir laiko tai vaiku zaidimu. Patys nera menininkai, bet tuo paciu nei vienas nestudijaves, abu sukasi gyvenime kaip ismanydami (ir jiems sekasi, gyvena prabangiai). Man netgi prikisineja del to, kad nesu gyvenime su bendraamziais gyvenime baliavojusi ar net gerusi. Atsimenu kai tetis sake, kad jis pats paauglysteje budavo tipinis paauglys ir negyvendavo sventai, su draugais pabaliavodavo ir isgerdavo. Siule ir man bent karta pabaliavoti ir isgerti, nes jau laiko mane nenormalia.

Zodziu, gyvenime budavo visokiu bandymu mane isvesti is namu ir bandyti itraukti i tipo “normalu” visuomenes gyvenima. Siulydavo ir pinigu, kad kazkur juos isleisciau, pvz. uzsirasyciau i sporto kluba (bande papirkti ir geriausiais sporto klubais lietuvoje), bet kuomet uzsimindavau, kad geriau nusipirksiu medziagu uz tuos pinigus zaislu gamybai arba knygu, kad skaityciau, iskart pakeisdavo tema. Ir siandien atejo ta diena, kai tetis padejo man ant stalo, norit tikekit, norit ne, 4000 litu. Nuejau paklausti kodel jie ant mano stalo, galvoju gal pasidejo ir pamirso. Sulaukiau originalaus ir atsakymo (perfrazuoju): – pinigai tau, o nuo to kaip juos isleisi priklausys musu santykiu ateitis. Is karto supratau, kad bando vel “papirkti” mane, todel pinigus kitam kambary ant stalo. Veliau atejo i kambari mama ir pasake, kad geriau tu pinigu net nebandyciau grazinti, nes tetis tik dar labiau supyks, o daugiau i kalbas niekas su manimi nesileidzia.

Mano seimoje yra toks kaip as sakau pinigu sindromas. Viskas vertinama pinigais… Sublogejo sveikata – daktarams kysis, reikia kazkokiu paslaugu kurias galima laisvai gauti uz dyka – vel pinigus kisa. Tevai viska gyvenime vertina pinigais, netgi laime, nes as zinau ta fakta, nors ir apie ji niekas garsiai seimoj nekalba, o gimines to nezino, kad mamai is tecio reikalingi tik pinigai. Kiek zinau susitikuoke jiedu del to, kad mainais tetis pazadejo mamai nama nupirkti. Tai taip ir padare. Aisku tas seimos zidinys kazkoks yra, nera taip kad tik del pinigu gyventu, juk ir manes nebutu, bet kaip ir sakiau, cia pinigai labai didele reiksme turi.

Laime ne tik piniguose, bet ir veiksmuose. Pavyzdziui seniau bande man “sureguliuoti”, kad stociau ten ar ten, nes pagal juos daug uzdirbsiu. Aiskiai pasake, kad galetu mane tiesiog “ikisti” uz pinigus.

Daugiau jau nebepasakosiu, bet stai nebezinau ka daryti… Tie 4000 litu guli ant mano stalo, mama grieztai pasake, kad nebandyciau tu pinigu grazinti, tetis is manes tikisi, jog tuos pinigus isleisiu kazkur “uz namu ribu”. Pagal jo mastyma tai kad ir pragerciau viska, butu gerai, nes nesu to dariusi. O man tokie dalykai laimes neteikia. As kaip ir sakiau, nesu gyvenimu nusivylusi, tik atsiskyrusi ir siekianti kurti, tobuleti, tad nenoriu sulaukti patarimu, jog pati tureciau keistis, nes as ir be to esu laiminga. Labai. Kai kazkas nuperka mano zaisla arba perskaito knyga ir su manim susisiekia, jauciuosi labai laiminga ir motyvuota siekti daugiau! Man svarbiausia ne pinigai, nors ne abejones, uz dyka nieko daryti negaliu, nes ir pragyventi reiketu (jei tai butu mano darbas) ir pavyzdziui knygos leidimas dar ir investiciju reikalauja. Neslepsiu ir nesakysiu, kad tie 4000 litu man nusispjauti ir tegul jie guli. As zinociau kur juos isleisti, bet vel problema, kad mano norai tevui priesai… Dabar rasau trecia knyga, reikia iliustraciju isigyti, reikia leidyklai sumoketi ir redakcijai uz teksto tvarkyma. Arba vel, jeigu apie zaislu gamyba – reikia medziagu, detaliu. Viskas kainuoja… Nezinau kaip elgtis. Jei tuos pinigus isleisiu savo reikmems, tevu reakcijos aiskios. Leisti ju ten kazkokiems trali vali taip nenoriu, man pinigai yra investicija i sviesia ateiti. Galeciau tikrai i koki sporto kluba uzsirasyti ar dar kur, bet as ne toks zmogus, nenoriu to, ypac kai man to svorio nei mesti reikia, nei auginti. Ne materialume zmogaus grozis slypi, o dar tetis kazkada savo “inteligentisku” draugu rate kalbejo apie “no beauty – no love, only sex”. Ka man daryti su pinigais, gal turite ideju kokiu man kaip namisedai, kur juos galeciau panaudoti kad ir pati likciau laiminga, ir tevai nesikabinetu? Kaip ir sakiau, man laime teikia tik asmeninis tobulejimas ir darbas, mokslas, saves realizavimas, o ne pavyzdziui koks sportas, keliones, draugai. Gal vis delto tiesiog investuoti pinigus ten, kur noriu? Ypac kuomet zinau viena fakta: jeigu dabar isleisciau tuos pinigus ten kazkur, kur jiems atrodo gerai, o veliau vel grizciau prie sau iprasto gyvenimo, netrukus vel bruktu pinigus…