Jetau sulysciau po zeme na man lyg ir nera buve nieko tokio gedingo

Su aciu tai geras DDD

“eskavatorium (nezinau kaip rasos)”… tai žinok, kad “eskalatorius”.

o šiaip tai žiauriai miela tokie feilai, o jeigu bičas nesupranta, tai pats kaltas, kad lopas.;]

Vos neišsiverčiau ant ledo, taip juokingai susisukau vienas buvęs žiemą irgi ėjo taip šūstrai ir išsivertė, juokiausi

Cia buvo seniai,kokie 5 meti atgal…draugavau su vienu vaikinu,draugystes pradzia grazi ir ejome pas ji i namus ir prie pat laiptines tik pyst….ir apsiko mane pauksciukas taip graziai ant peties taip riebiai Nu,bet zinokit kol uzlipau i penkta auksta juokiaus susiriesdama Man ,matyt,pasirode juokingiau nei jam

kas cia mielo?DD

Mokyklos laikais, ėjau su patinkančiu klasioku pavedžiot šuns. Nu ir prisėdom miške ant tokio medžio nukritusio, jau beveik vakaro kulminacija, tuoj pasibučiuosim ir tik staiga iš krūmų išnyra kažkokia boba, ji būtų kaip ėjus taip ir praėjus, o mano šuva pradeda ardytis ant jos, belekaip pykt, net nesutvarkiau Ir gėda buvo ir visas bučinys nuplaukė

O dar kartą į pasimatymą ėjau išsipuošus, su lediniais kablais ir t.t. Tipo afigena pupa Ir gavos taip, kad susitikus sugalvojom pasivaikščiot, o man kojas taaaaaip skaudėjo, kad sakau nebegaliu Sako tai prisėdam ant suoliuko, tada susinervinau, kad šikna sušals Nu gavos taip, kad visą vakarą prasėdėjau jam ant kelių Neišgąsdino jo tai, tik labai juokėsi, dar ir dabar prikišinėja nuolat (gyvenam kartu beveik 3 metus)

kazkada senai kai buvau gal 15-16 metu, varem su tuometine simpatija i kazkoki baliuka. kol sedejom masinoj kramciau guma, o islipus panorau isspjauti, nebeskani buvo. pataikiau tiesiai jam ant bato kelias minutes buvo geda

o as tai per pirma pasimatyma klozeta apsikabinus sedejau=Dper daug brendzio isgeriau su simpatija, bet jis mielas buvo,arbatas man dare ir nese iki tuoleto, o as net apsiverkus buvau,nu galvoju sakes,viska sugadinau=Dir tris metus pradraugavom=Dneissigando

Pirmą kartą su draugu susitikt teko visai kitam LT gale (netoli Mažeikių) ir jis turėjo atvažiuot iki krikštamotės kaimo (Pakalupio). Parašiau sms sakau atvažiuok į Palnosus (keletu km toliau), adresą brūkštelėjau. Laukiu. Paskambina, sako paaiškink kaip. Aš jam paaiškinau, sako eik lauk, tuoj būsiu, lengviau bus pastebėt. Išeinu ir einu sau keliu, kad nebūtų šalta. Skambina vėl, sako nėra čia tokio namo. O aš jam aiškinu, kad jau esu prie plento, tuoj pereisiu ir būsiu Viekšniuose. Jis nutyla – pakartok kur tu? Nu ir aš jam vėl drąsiai. nu tai išėjau iš Palnosų ir tuoj būsiu Viekšniuose. Sako: pasitikrink pavadinimą ir lauk, o ne vaikščiok, o tai dar kokiam kaime atsidursi.

Su vaikinu buvom pasilikę nakvoti sodyboj. Apia 8val. ryto prabudau, nes išgirdau jog kažkas vaikšto. Vaikinas sako tėvai atvažiavo (jų dar nebuvau mačius). Tai gerai, kad su rūbais buvau. Puoliau iš lovos, vėl atgal į lovą, pasislėpiau po antklode, po to išlindau ir vėl iš lovos šokau. Tai kelis kartus taip blaškiaus kol pagaliau išlipau iš lovos. Ir tuomet atėjo jo tėtis į viršų, o tada jam tesugebėjau išlementi LABAS VAKARAS (8 val. ryto)…..

Žymiuosi temą

Oi, kiek man tų feilų yra buvę, kad net sunku prisiminti visus…

Prieš keturis metus turėjau tokį simpatiją, su kuriuo pastoviai būnant apsikvailindavau… Dar prisimenu kaip šiandien, net ta pati gėda sugrįžo – einam mes takeliu, palei Nemuną. Viskas taip gražu, romantiška, saulė šviečia. Atrodo, jau tuoj jis paims mane už rankos, ir, kaip filmuose, pabučiuos į lūpas. Ir tada, artėjant visai kulminacijai… BUM! Trenkiau galvą į nusvirusio medžio kamieną! O skauda, pradėjo tvinkčiot galvą. Bandžiau juoktis, bet labiau, realiai, norėjosi verkti – tiek dėl skausmo, tiek dėl gėdos, kad tokia žiopla esu

Kitas kartas buvo gatvėje. Tądien lijo smarkus lietus, o aš buvau su paprastais bateliais… Pradėjome spartint žingsnius, eidami per perėją, kad greičiau galėtume pasislėpti po stogu. Ir ką jūs sau manote? Aš, kažkokiu būdu, iš inercijos pakėliau per STIPRIAI koją, bandydama žengti žingsnį, ir mano batas nuskrido kažkur metrą į priekį! Vaikinui tiek juoko buvo, kaip ir man, tačiau vistiek, gėda Tai ką, tą metrą ar kažkiek daugiau siekiau savo bato šokinėdama ant vienos kojos Džiaugiuosi, kad ta gatvė – nebuvo judri, tik žmonių buvo nemažai.

Daugiau kažkaip neprisimenu… Jei ateis į galvą mintis – būtinai papildysiu šią temą

Važiavau iš mokyklos maršrutiniu namo. Mikriuko priekyje sėdėjo vaikinas, mano kaimynas, jis man labai patiko. Buvo žiema, paprašiau vairuotojo išleisti mane prie sankryžos (ne miesto centre, nuosavų namų kvartale). Išlipau ir norėjau aplenkti mikriuką, pereiti į kitą gatvelės pusę, kol jis dar nepradėjo važiuoti ir beskubėdama paslydau, išsitiesiau ant gatvės O priekyje sėdėjęs vaikinas visk matė ir juokėsi. Negana to, iš priekio greitai išlindo mašina ir aš dar buvau nespėjus atsistot, tai pasiridenau nuo kelio į griovį Net nenoriu pagalvot kaip atrodžiau

Bijau vabzdziu visokiu slyksciu ir dideliu,kurie vasarom skraido. Nu sedim,sedim, priskrido kazkoks neaiskus padaras,pradejau rankom mosikuoti,pasokau,uzkliuvau ir persiverciau per suoliuka.. Zvenge koke valanda

Dažnai kramtau kramtomą gumą ir ypač kai būnu pasimatymuose tai jau būtinai, nes man biški paranoja dėl burnos kvapo tai netgi neišspjaunu jos kai bučiuojuosi. Nu ir ką, šiaip visada viskas būna gerai, bet yra kartais tokios gumos kuri labai greitai susikramto ir pradeda tirpti, irsta gabaliukais ir kaip tik buvau tokią nusipirkus, ilgai ją kramčiau per visą pasimatymą, ji ten jau visa iširo gabalais ta guma, net nebėra ko kramtyt, bijojau kad tik jam nepatektų tų gabaliukų ir jis nepajaustų, bet viskas buvo lyg ir ok, tik kai grįžau namo pamačiau kad tie gumos gabaliukai man visur vos ne į kiekvieną tarpdantį buvo prilindę ir ryškiai matėsi, nes balta ryški spalva puikiai švietėsi tarp dantų o jis man nieko nesakė, nors manau tikrai pastebėjo