Gal aš Tavo sesė?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, panikės. Norėčiau jūsų nuomonių / patarimų ar bet ko.. Žodžiu situacija tokia – aš esu vaikas netyčiukas, atsiradusi po to, kai mano tėtis išdavė savo žmoną su mano mama. Nuo pat gimimo jis manimi rūpinosi, lankė kai buvau maža, kartais pinigų šiek tiek duodavo. Paaugusi sužinojau, kad jis gyvena su ta savo žmona ir dviem dukrom – mano sesėm iš tėčio pusės. Pradėjau šiek tiek jomis domėtis, susiradau jas internete, kartais permetu akimis naujas jų nuotraukas (deja jų vos keletas, ir tai, tokios neaiškios, kad sesių gatvėj nė neatpažinčiau sutikus).
Žinau, kad viena sesuo jaunesnė, o kita vyresnė už mane. Žinau kur viena jų mokosi. Žiauriai norėčiau su jomis susipažinti, nes visgi – sesės. Aš visad liūdėjau, kad esu vienturtė, visad norėjau didelės šeimos, bet to nėra….. Tad štai, čia ir noriu jūsų nuomonių. Pirmiausia – panos kurios turit po seserį – jūs galit būt kandidatės man į gimines Tad man įdomu kaip jūs reaguotumėt sužinojusios, kad turit sesę iš tėvo pusės. Taip pat, ar patartumėt man mėgint pažindintis su sesėm? Žinoma, nė negalvočiau iškart prisistatyti joms ar ką, tiesiog norėčiau tapt drauge jei pavyktų. Nes bent jau viena jų – grynai aš. Ir iš interneto postų ir iš to ką tėtis pasakojo – mudvi velniškai panašios (išvaizda beje taip pat – tėčio genai ).
Patarkit man merginos iš savo pusės.. aš šiaip suprantu ir naiviai nesitikiu (na gal truputį.,.), kad jei ir susipažisiu su jom, jei ir pasakysiu kas aš tokia, tai mes netapsim geriausiom draugėm.. Turbūt realiausias scenarijus būt priešingas – išardyčiau tėčio šeimą (nors jo santykiai su žmona ir taip prasti, o ir yra pagrindo įtart, kad meilužę turi), o sesės manęs nei matyt nei girdėt gal nenorėtų.. Bet nepaisant to, negaliu to noro numušti… :/ Tad laukiu nuomonių..
Aš irgi turiu sesę iš tėvo pusės, bet nejaučiu visiškai jokio poreikio pažindintis. Šeima – ne tik giminės, bet ir emocinis ryšys. Tavo šeima gali būti ir visai ne giminaitis. O man ji jokios emocinės traukos nesukelia… Nemanau, jog ir ji norėtų su manim bendrauti.
Tad gerai pagalvokite, ar esate laukiama kitoje tėvo šeimoje.
Teisės niekas negali atimti, tik kad manau teisė čia jau ne prie ko… Tokiose painiose ir daug nieko nežinančių žmonių liečiančiose situacijose gali tik jausmais, o ne kodeksu vadovautis. Nes jei autorė daužydama sau į krūtinę ir rėkdama kad turi tokią teisę apsireikš į šeimą, kurios dalimi tikrai nėra, tai didesnė tikimybė, jog sukels daugiau ašarų nei džiaugsmo visiems, kuriuos tai liečia… Klausimas ar verta rizikuoti tą skausmą sukelti kitiems dėl savo teisių.
Taip, teoriškai tėvas padėjo pamatus šeimos sugriūvimui prieš tuos 20 ar kiek metų (nežinau kiek autorei), bet iki šiol jis vis tik su ta šeima tebėra, ir žmonos bei seserų manymų šeima tikrai ne sugriuvusi. Jos irgi turi teises – į ramų gyvenimą, pavyzdžiui…
Nėra viskas taip paprasta.
Na mano situacija kiek panaši, bet kartu ir kitokia. Aš esu iš pirmosios santuokos, o mano sesė ir brolis yra iš antrojo ryšio. Tik skirtumas tas, kad tėtis su ta moterimi dar tebegyvena, nors ir nesusituokę. Dėl pačio pradėjimo bendrauti nelabai ką patarsiu, nes su sese bendrauju nuo mažumės, nebent tik neskubėti ir gerai apgalvoti veiksmus. Bet dėl to patiks/nepatiks atsiradusi sesė, tai bent jau aš asmeniškai pykstu ant tėčio, dėl to, kad išdavė mano mamą, bet sesė ir brolis čia niekuo kalti. Nors ir retai matomės dabar, bet tikrai puikiai sutariam, net faina pasakyti, kad turiu sesę ir brolį nors užaugau kaip vienturtė
Patariu ten neieškot ir pažindintis ,kas iš to? Jei noretų tai pats tėtis supažindintų,bet kaip matai nenori.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
