Gėda valgyti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, jau visas drauges įkyrėjau savo kalbomis apie tai, todėl nusprendžiau pasislėpti ir pasiklausti jūsų
Ar Jums nebūna gėda valgyti prie vaikino ar mažai pažįstamų žmonių? Draugavau su savo buvusiu virš pusės metų, tačiau visad gėdydavausi valgyti prie jo, net nežinau kodėl. Draugės net juokiasi “Sugulti nebuvo gėda, o valgyt jau gėda pasidaro? ” Iš tikrųjų juokinga situacija, na bet taip vis atsitinka, gal todėl, kad nemėgstu kai mane stebi, o valgant jeigu žiūri, tai tada pasijaučiu nejaukiai ir iškart judesiai suvaržyti pasidaro. Šeip man nuolat dreba rankos, o kai pradedu dėl to jaudintis tai dar labiau virpėt pradeda. Ar būdavo jums taip? Kaip atsikratėt tokio komplekso ? Didžiausia problema man būna kai tenka valgyti kažką trupančio, ar didelio, pvz. kokį kebabą. O savęs valgančios sriubą kokią ar spagečius prie vaikino išvis neįsivaizduoju. Arba mažai pažįstamo žmogaus
Aš irgi turėjau panašią problemą. Dabar stengiuosi valgant su kitais žmonėm negalvoti apie tai, ką pagalvos kiti, bent man padėjo
O as galiu tik kavinese ir namie valgyt,pas kitus nera apetito visada,man pas kitus niekas neskanu;D
Aš nieko prieš, jeigu tai padės
as per pirma pasimatyma ziauriai i tulika laksciau, tai svarbu buvo pajuokaut, sakau, oj vel nykstukai saukia sake vertina mano atviruma, ir kad nesedziu su pusle pilna
man taip buna su draugu kai vero caffe ko prigeriam po pora reisu,ir nueinu i tualeta is einu is vero ir po 10 min sakau ka daryt nori sysiuko,sako vel?;DD kazkaip pasidaro geda,kad nuo skysciu mane taip greit varo i wc;D
buvo buvo tokie dalykai . paskui po truputi atsikraciau tokio kvailo komplekso, ispradziu nevalgydavau sukiai valgomu dalyku kaip kebabai ir pns dalyku. as net kai ziauriai noredavau valgyt, pasiulydavo-atsisakydavau . bet kai stipriai nukentejo svoris del to, tai jau dingo visi kompleksai
Na bandysiu kuo dažniau kažką užkandžiaut prie žmonių, bus matyt kas čia gausis.
Mane labiausiai įsiutina, jeigu valgant apsitaškau, nukrenta ar nutrupa kas.
Pas mane drauge valgo , visada veidrodeli prie lekstes pasidejus , kai kramto i ji ziuri
Nu čia tai net mane prajuokino
praajuokino komenattrai DDDDD
man buvo taip kai 15kos buvau, dažnai melavau saviškiui kad nenoriu valgyt. Išaugau iš to.
Tokia liga yra psichiatrijoj, viena iš sociofobijos formų. Nesergantiems atrodo keistai ir jie nesupranta.
Mane tai ziaauriai nervuoja kai nueini i kokia kavine pavalgyt ir i tave koks vaikinas visa laika praspokso, tada nemaloniai jauciuosi(jei simpatiskas buna), o jei koks neisvaizdus tai neimu i galva
Man taip mokykloj būdavo ir nežinau kodėl
ačiū dievui praėjo durni metai
prisiminiau kai vienai draugei patariau per pasimatymus neuzsisakyti stiubos, ar spageciu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
