Kažkaip… pradžiugino mane šita tema. Aš visada maniau, kad tikrai nesu pats geriausias žmogus, neaukoju, nepadedu jokiems gyvūnams, seneliams, nesiardau darydama daugiau, negu iš manęs prašo, nesavanoriauju…. ir užėjus į šią temą ko gero pirmą kartą gyvenime pagalvojau, o ką aš visgi esu padarius gero? ir…. tikrai esu, labai daug net tokių atvejų, kai ko gero tie žmonės net iki šiol nežino, kad jie nesusižalojo, neprarado turto, turi darbus, yra laimingi ir pan ko gero tik mano dėka, o mano net vardo nežino. dabar suprantu, kodėl mano sužadėtinis man vis aiškina, kad per gerai su žmonėmis elgiuosi

kažkada visa nuvargus, su milžiniška taše atėjau į stotelę, kur buvo pilna žmonių, pilna, gal kokių 15-20. Ir kažkoks bomželis bėgo per gatvę, jį partrenkė mašina irpabėgo. jis liko gulėti beveik vidury gatvės. kažkaip net neapsidairius puoliau į gatvę, atitempiau tą žmogų iki pakraščio, kalbinau, kad neprarastų sąmonės ir staiga apsidairau, kad gal kas gali iškviesti greitąją, o aplinkui nebuvo nei vieno žmogaus. NEI VIENO! visi paprasčiausiai pabėgo.

stovėjau stotelėj, ten neseniai nutiestas šaligatvis ir tas vadinamasis bortelis labai aukštas, t.y. nuo gatvės iki šaligatvio reikia dar gerokai palypėti. stoviu, laukiu autobuso ir matau, kaip įsibėgėjęs tiesiai į mane lekia gal kokių 3-4 metų berniukas su triratuku. ir matau, kaip tuoj tuoj nulėks nuo to aukšto šaligatvio tiesiai į judrią gatvę, o mama kalba telefonu. kadangi stovėjau prie pat krašto, spėjau triratuką sulaikyti, o tuo metu kaip tik prieš nosį dideliu greičiu prašvilpė fūra. triratukas man sutrenkė kelį, kraujas bėgo upeliais taip, kad grįžus namo iš conversų teko jį tiesiog išpilti, o mamos dar buvau aprėkta, kad ko kabibėjuosi prie svetimų vaikų na, bent jau vaikas liko sveikas

Kažkaip, tokie visokie įvykiai manes tiesigo pastys susiranda, nes tokių istorijų šimtai

Auginu 3 sunis ir kate is prieglaudos,kiek esu is ten istraukus gyvunu jau nesuskaiciuoju,su mama pipetem ismaitinom ne viena kaciuku vada.Budama visai mazyte jau stebejau kaciuku gimima ir galvojau,kad busiu katinu gelbetojaVisada agituoju ir pati skiriu joms 2%paramos ir kai galiu,nuvezu maisto ar pervedu kokiai operacijai.Dalyvauju akcijose,skirtose gyvunu gerovei.Meile gamtai prasidejo,kai budama maza specialiai sutraiskiau slieka.Senelis paeme kita slieka,liepe pabuciuot ji ir atsiprasyt gamtos O dieve,kaip as nekenciu slieku,bet specialiai nemindau ir nekenkiu niekam daugiau Senelis buvo bitininkas,kartu stovedavau prie aviliu ir bliamba uzkrete,daznai pagalvoju,kad noriu augint bitesMegstu tvarka,grazia aplinka,pries Velykas laiptinej visada prazysta kiausiniu medis,per Kaledini laikotarpi pakabinu kvepianti vainika,kad sukurtu sventine nuotaika ar pajaustu artejanti pavasari,net neitariau,kad visi seniai zino,jog tai as darau slapta Miske kabinam morkas,bulves ant medziu,karta per savaite vaziuojam kiekviena ziema.Lesykleles pauksciams gaminam su tete,kuris jau pavargo igyvendint mano visas idejas Pakelt numesta bambali man negeda,o visi pasibuvimai gamtoj vyksta renkamom besimetanciom siukslem ir sutvarkyta aplinka.Perku is mociuciu krapus,megztas kojines,nors krapu pilnas darzas,o kojiniu mano babuska primezgus amziui i prieki.Skirtumas tas,kad ji gyvenimu ir pensija nesiskundzia.Nelaikau to gerais darbais,mane taip isauklejo,taip elgiuos kasdien.Geri darbai buna didesni,o cia yra pilietiskumas ir atsakomybe,sazine pries save.

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Nešiukšlinu, šiukšles rūšiuoju, savuose miškuose, artimoje aplinkoje karts nuo karto organizuoju mažą talką (labai skaudi man ši tema, niekaip nesuprantu kaip galima taip lengva ranka teršti gamtą…). Aukoju tvarkingus rūbus nepasiturinčioms šeimoms; giminaičius aprūpinau katinais (jei pora dienų matau apšepusį katiną, pasitariu su artimaisiais ir bendromis pastangomis jį priglaudžiam, išprausiam, iškastruojam, paskiepijam ir klausomės murkimo visą jo katinišką gyvenimą. Tokių katinų mano asmeninėje sąskaitoje jau 4 (hm, kalbu kaip apie kokią sporto šaką…). Užleidžiu vietą viešajame transporte senoliams, beveik visada prieinu prie nugriuvusio žmogaus. Pamestus daiktus grąžinu ir nieko neprašau mainais atgal (didžiausia suma, kurią teko grąžinti, buvo 5 tūkst. eurų. O aplinkiniai sakė, nebūk kvaila, pasilik ir pan.). Žiemos metu, kuomet yra nepalankios sąlygos, lesinu paukščius, nešu laukiniams žvėrims maisto. Vaikystėje brolio pagautas žuvis iš kibiro paleidau atgal į ežerą, kai nematė. Truputį gavau bart Va, pagyrų sau litanijos pabaiga.

@kill-bunny mamelė tai … nesikeiksiu

Mes irgi skęstantį vaiką esam ištraukę tai irgi mamka apšaukė nečiupinėti jos vaiko kol ji ramiai džiakuzyje mirko…:/ nesenei žmogų pervažiavo iškvietėm greitąją kol kiti mojo ranka (ką čia jam padedat pats kaltas) norėjo kelt?!? savo tablečių siūlydami… reziumė klinikose iki dbr žmogus su dubens kaulais lūžusiais. Aplamai kelyje dažnai sustojam avarijai įvykus/ sugedus pagelbėt ir pan.

Savanoriauju gyvūnų prieglaudoje;). Šiandien vyrui,kuris knaisiojosi po šiukšles ,atnešiau papkornų xd aišku nepadės jam jie, bet buvo malonu regėti jo nuoširdžią šypseną ir pati jaučiausi laiminga)

Ka padariau praeita savaite: kadangi svenciu proga gaunu daug saldumynu, sokoladu, daznas atejes I svecius atsinesa – ir taip namie susikaupe nemaza kruva sokoladu. Kadangi seimoj mes nelb megejos ypatingai juodo sokolado o ismesti lauk gi nemesi….tai surinkau visas sokolado plytas ir sumeciau I maisto banko deze. Tikiuos jie pasieks skurstancius… dar praeita sav benamiui knisanciam konteineri daviau sureli. Aj ir dar bobulytej paaukojom 1 eur. Daugiau rubu esu aukojusi, veziu sergantiems, na tokios smulkmenos tiesiog jau nebeatsimenu

Pliusai karmai- yra dienos sviesa gyvenime

Buvo jau tokia tema, bet numirusi turbūt, nes pas mus pozityvumas nesilaiko ilgai.

aš nežinau, ką ir bepapasakot, 16 kartų neatlygintinai daviau kraujo, šimtus eurų esu paaukojusi “Jaunimo linijai”, o tokių mažų gerų dalykų stengiuos padaryt kasdien. benamių kažkaip nesutinku dažnai, bet kartais atiduodu kažką.

Ne davime esme- o paciame nore padeti ir bandyme padeti

Studijuodama turejau atlikti apklausa senu zmoniu, kuriuos lanko soc. Darbuotojai – apie pasitenkinima kokybe. Ir aplankem viena senuciuke, moteris baisiai sena, dar labiau ligota. Pasakojo kaip sunus neaplanko, o myli ji ir anuka. Nu zodziu vienisas ligotas zmogus. Negalejau jos pamirst, ir grizau pas ja viena diena, nuvedziau i kirpykla, ten simta metu nesilanke. Tiesiog neiseidavo is namu- jai soc darbuotojas viska i namus atnesdavo. Taip sunkiai mes ejom, i paranke isikibo. Kirpykloj niekas kirpt nenorejo. Grizome, pavaisino mane ir isejau. Daugiau nebeaplankiau, bet vis dar prisimenu. Tikiuosi jai viskas gerai