Prisimenu vasaras, kai praleisdavau su knyga rankose kiaura diena, savo pasaulyje..Po metu, kitu atsirado draugas, daugiau pramogu, pazinciu. Dabar baigiu pirma kursa ir jauciuosi negerai..Budavau mergaite su isskirtiniu stiliumi, daug mokydavaus, net nelabai pritapdavau. Begant laikui viskas pradejo keistis. O isvykus studijuoti dar labiau pasikeite..Dabar tapau grazi, ismokau dazytis, atsiauginau plaukus, radau savo stiliu, susilaukiu demesio is zmoniu, bunu kompaniju siela, ismokau juokauti draugu rate ir nebebijoti kalbeti..Taciau per siuos metus nelabai paaugau, kaip asmenybe. Laikas buvo skirtas draugams, tusams. Gyvenam su draugu, tai aptvarkau namus, pagaminu valgyti ir kazkur iseinam vakare, o diena ilgai miegu..Tiesiog ir gyvenam sitam rate, bet jame nebelieka laiko mokytis, o daznai net nesinori..Tiesiog pamirsau, kaip buti pareiginga, laikytis disciplinos ir kazko siekti..Na taip tikslu turiu, bet nejudu link ju igyvendinimo..Ka daryti? Kaip atrasti mokymosi malonuma vel? Kaip speti suderinti viska, tiek vidini tiek isorini grozi?