Gražiausi lietuviški eilėraščiai ir prozos :)

Pagrindinis / Forumas / Knygos, filmai ir muzika / Gražiausi lietuviški eilėraščiai ir prozos :)

Gražiausi lietuviški eilėraščiai ir prozos :)

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Labas visiem.

Keliam pačius gražiausius eilėraščius ir prozas.

PS Nepamirškite autoriaus/autorės ir pavadinimo!

Pradedam!

Page 2 of 2
(nežinomas) (archyvas)

A.Miskinis “elegantiskai sninga…”

Šiandien taip elegantiškai sninga,

Sninga žemėn medžių žiedais.

Panašiai mano meilė dingo

Su visais, visais pažadais.

Dar tada, kai pavasaris trankės,

Visom upėm grūdos ledais,

Mirė meilė ant svetimo rankų,

Išvadinta gražiais vardais.

Kažin kam sužaliavo parkai,

Korės mėnesis naktį vėlai –

O ta meilė užtroško iš karto,

Kaip auksinė žuvis po stiklais.

Aš prisiminiau pasakos galą

Iš knygų, skaitytų kadais,

Kaip mergaitė iš baimės pabalo,

Apsimainiusi aukso žiedais.

O dabar elegantiškai sninga,

Sninga parkuos medžių žiedais, –

Tik ta meilė netyčia dingo

Su visais ir visais apžadais.

(nežinomas) (archyvas)

Vis dažniau girdžiu žirgų žvengimą

Ilgesy. Kaip daug ko aš ilgiuos,

Priešginiaudamas nepalankiam likimui…

Tie keliai, kur pro mane vingiuos,

Kai keliausiu, kai griovy miegosiu,

Ar visai apnuogins, ar užklos

Ilgesy mane? Kaip daug ko aš ilgiuos,

Neklausydamas lemties aklos…

Vis dažniau girdžiu žirgų žvengimą

Ir matau šviesas Tavuos languos.

Ir ilgiuosi tų, kurie negimę,

Kaip gražios lemtingos pabaigos.

(Valdemaras Kukulas)

(ex-narė) (archyvas)

Sakai: “Atstok”.

Aš užsimerkiu ir bandau

Atstot tau šilumą.

Atstoti maldą, aš mėginu atstoti tau namus

Ir jaukią tylą,

Ir paukštį tavo delniuke,

Atstot prieš miegą pasaką,

Užmigus – sapną.

Ryte – kavos puodelį,

Dieną – juoką.

Sakai: “Atstok”.

Mieloji, ar atstojau?

by Robertas Danys

(nežinomas) (archyvas)

Viskas kas Radausko “Malda į blondinę” (dedikuoju sau )

Blondine, angele, palik raštelį mamai,

Kad grįši tik rytoj ir pas mane ateik

Į smuklę ūžiančią, ir išrišimą dramai

Ramiai šypsodama vidurnaktį suteik.

Žiūrėki: vakaras nutildė šaltus vėjus,

Ir žvaigždės didelės į tavo langines

kaip paukščiai beldžiasi irgelstančios alėjos

Valdauja verkdamos pasigailėt manęs.

O tu į operą renkiesi tualetą –

Sprogdina veidrodį banga skambių šilkų,-

Ir, galvą žydinčią pasukusi iš lėto,

Gėriesi liemeniu ir debesiu plaukų.

Blondine, kūdiki, numesk šilkinę suknią

Ir spindinčiais plaukais kaip angelas sapne

Pro stogą nusileisk į šitą liūdną smuklę

Ir lempas užgesink ir nuramink mane.