Nu va man irgi būna. O paskui matau paneles gatvėje, apsirengusias škarmalais ir galvoju, nu koks tiems žmonėms skirtumas, kaip aš atrodau . Tai pradėjau po truputį “priverst” save apsirengt ar pasipuošt taip, kaip svajoju. Jausmas geras.

Aš niekada iš namų neišeinu su šukuosena. Prieš veidrodiį tik kaip nors susisegu, atrodo gal visai nieko, bet išsigąstu, kad išsileis arba gal čia netinka man, nu ir išsileidžiu ir palaidais einu. Esu ėjus susirišus porą kartų, kai tingėjau galvą išsiplaut

O as nedristu eit su kablais, nes ir taip esu auksta, o su jais bunu du metrai be galvos

zinai kas kvailai, man asmeniskai, atrodo? kai apsiauna pvz spilkas ir eina (nors to net ejimu nelb galima pavadint) sulenktais keliais. reik su tokio “plauko” batais moket vaiksciot. as tokiu nelb megstu,nelendu i tokius ir nesidarau sau gedos nes tikrai nepaeiciau o be to ir tikslo ju autis neturiu kitakart kai pasiziuri-eina vos ne pyple,ir, arba platforma arba kablai toki, kad be ju turbut pusantro metro nesiektu… ir kaaam? (apie spakliu net nekalbu). o siaip tai – MAZIAU IMK I GALVA “KA ZMONES PASAKYS”. ziures,lai ziuri,bent demesio susilauksi arba taip apsirengus neik viena-bus drasiau,turesi palaikyma.ir gal viskas bus gerai ir isvis,SIAIS LAIKAIS jau manrods nebereiktu stebetis kaip kas aplinkui apsirenge vaiksto

Oi pamenu, aukštas platformas užsidėjau. Nu labai gražios jos buvo, patogios, bet kokių 15-20cm kaip nieko. Nu ir vaikščiot moku, viskas ok. Išėjau su vaikinu susitikti, visa tokia graži, pasitempus, reikėjo gal 10min vienai paeiti. Ir visų akys į mano batus tik krypsta, žiūri visi, lyg pirmą kartą merginą su platformom matytų. Tai nuo tų žvilgsnių kojos pintis, linkti pradėjo, vos pamačiau artėjantį vaikiną, visa susilydžiau, kritau jam į glėbį, apsikabinau ir pirmi mano žodžiai buvo “įkelsiu šituos batus į vinted” taip gaila buvo, tokie gražūs, bet tie žvilgsniai net privertė pamiršti kaip vaikščioti…

Kartais žmonės labi žiūri, nes jiems labai gražu ir negali atitraukt akių (pvz. aš ). Tai nebūtinai tie žvilgsniai gali reikšti, kad kažką čia ne to užsidėjai. O kalbant apie jus, autore, skrybėlę, jei patinka – pirkit. Kuo toliau, tuo daugiau matau merginų su jomis ir visi tik giria, kad gražiai atrodo. Boyfriend džinsai – irgi jų pilna. O dėl batų, tai mažiausiai kas kreips dėmesį manau. Gyvenat dėl savęs, ne dėl kitų. Pagalvokite, kad tų žmonių, kuriuos sutinkate gatvėje, labai maža tikimybė, kad vėl sutiksite. Nu ta prasme, koks skirtumas, ką kiti pagalvos! Gi niekas gatvėje nešaukia, kad baisiai apsrengėte. O ypač, kai čia tikrai stilingos detalės

Vava kazkaip nuo mazens tas noras man isvykt svetur vien del to kad ten zmones kreivai neziuri i tave del kazkokio rubo kitokio ar sukuosenos, pati megstu issiskirt is minios ir rengtis biski kitaip nei kiti iprate, tai kad ir neimu i galva ka kiti pagalvos bet del to kartais ir sunku nes i tave kitaip ziuri pavyzdziui universitete ar ligoninej, kaip i kokia pasikelusia zvaigzde piktu paneliu zvilgsniu susilaukiu. Dar ta svajone isvykti tikrai neisbleso

kadangi neturiu nei dailaus veidelio, nei gražios figūros, kad “pateisinčiau” kažką labiau išskirtinio, tai ir atrodau paprastai. Belieka šiaip paspoksot į įdomiau apsirengusius žmones.

Jei galėčiau / išdrįsčiau, nešiočiau ir skrybėles, ir keistus akinius, ir blizgančias kelnes, ir ekscentriškas rankines, …

Ai ir dar vienas toks minusas del ko dazniausiai negaliu kazkokiu kitokiu stilingesniu ir drasiu detaliu devet tai kad nera uz ka nusipirkt, parduotuvese dazniausiai uztenka pinigu tik butiniems drabuziams

Man buvo taip, jog bijojAu pasidazyti lupas raudonai, eiti i miesta su juoda skrybele, taciau nugalejau savo vidines baimes ir tuo didziuojuosi, nes man tie dalykai tinka ir atrodau tikrai graziai, tai kam tik namuose reikia sitaip rodytis!;)

Reiks mėgint vis dėlto tą skrybėlę nusipirkt