Grįžimas pas buvusį
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Verta ar ne?
Išsiskyrėm jo iniciatyva prieš du metus, dabar vėl bandom susieiti, bet viskas jau darosi gana rimta ir kyla klausimas, ar tikrai verta vėl į tą pačią upę bristi.
Laikas kartu – nuostabus, jaučiuosi kaip kątik įsimylėjusi.
Bet niekaip neišeina pamiršti, kad esam be proto ir įskaudinę vienas kitą.. Sunku susitaikyti su ta mintim, kad per tą išsiskyrimo laiką tiek jis, tiek aš turėjom kitų žmonių… (Buvau jam pirmoji panelė visom prasmėm, tad ta mintis, jog miegojo su dar kažkuo po manęs, tiesiog dusina..)
Esu pasimetusi.
Norėčiau patarimų iš tų, kurios yra bandžiusios grįžti pas buvusį. Ar viskas vėl baigdavosi nesėkme, o gal, priešingai, laiminga pabaiga?
Papasakokite savo situacijas ir padėkite apsispręsti…
o jūs neturėjot kitų?
matot, minčiai, kad jei esi su pirmu partneriu, būtinai reikia išbandyti ir kitus, nepritariu. nes jei gera kartu ir negalvoju apie kitus, būk ir nesikankink. iš kitos pusės, jei susiklostė aplinkybės taip, kad išsiskyrėt (o kokia priežastis? ir jis jus paliko?), ir dabar vėl norit būti kartu, visa tinka ir patinka, tai kiti žmonės neturėtų būti kliūtimi. jau taip yra ir to nepakeisi. juk gyvename kartą, būna, kad klystame….
Grizau, atrode jausmai dar stipresni…po to skyremes, vel grizau ir taip nepamenu kiek kartu…Nesugebejome isspresti problemu. Jei nesistegsit nieko pakeisti,kad butu geriau jums, nieko neiseis.Issiaiskinkit,pasizadekit ir laikykites savo zodzio.Darykit viska,kas imanoma,kad santykiai butu geri. Ir jei antra karta neiseis,trecia net nebandyk! O del to,kad jis buvo su kazkuo per ta laika…na suprantu, ne miela apie tai pagalvojus, BET jis buvo laisvas, jam norejosi artumo kaip ir kiekvienam zmogui…del to jo kaltint nereiketu, juk ne popiezius jis!
Realiai, is mano asmenines patirties, sutinku ir patvirtinu si fakta – zmones nesikeicia Na, bent jau mano istorija ta byloja. Naiviai tikejau zmogum, kuris, matyt, net ir pats savo galimybes pervertino, jog viskas stos i savas vezias. Taciau… Mano nuomone – zmogus gali pasikeisti menesiui, dviem, trim… Na, ok, keturiem. Bet natura, prigimtis – juk ta pati Kas mano atveju ir pakiso koja. Patirtis neeiline, uz ka ir dekoju, nes siuo metu esu laiminga ir mylima kito zmogaus deka
Kazkada as savo buvusiam pasakiau, kam bristi i ta pacia upe, tai jis atsake, kad toj upej vis nauji vandenys nemanau, kad verta
ne ne jau as tai tikrai negrysciau fuu atsiprasant prasikurvino ir gryzo!!fek
Sveika autore, kas keisčiausia, kad mano istorija identiška tavajai po dviejų metų atsirado buvęs vaikinas, norėjo taikytis, atstumiau, nes bijojau vėl likt įskaudinta, praėjus dviems mėnesiams supratau, kad priėmiau bloga sprendimą atsisakius susitaikyti, supratau, kad tikrai myliu ji po šitiek laiko ir siekiu jo visais įmanomais būdais. Manau verta bandyti taikytis, jei jauti, kad tai geriausias pasirinkimas, ir jei abu supratot praeityje padarytas klaidas ir jas taisote, sėkmės tau!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
