Gryztanti pirmoji meile
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labukas merginos
labai noriu islieti sirdi ir isgirsti jusu nuomone, jei idomu nusieikit isgirsti mano istorija
Tai tikra mano istorija kurios dar nesu niekam pasakojus ir to kas dabar kirba mano viduje
esu tokioje keistoje situacijoje, trecia naktis nesimiega. ….
Zodziu taip, man siuo metu yra 24m. Esu istekejusi, su vyru kartu pragyvenome beveik 6 metus, turime nuostabia dukryte taciau esu labai nelaiminga, ruosiuos skirtis, per daug kartu zmogus nuvyle, melavo ir seip tiesiog nebegaliu ziureti net i ji – erzina buvimas salia, kaip valgo kaip kvepuoja, net jo kvapo negaliu pakesti. Nenoriu kad dukra matytu barnius ir nesantaika namuose. Nuteikineja pries visus aplinkinius, tapau apatiska visiems – seimai, bendradarbiams….
noriu vel buti savimi – draugiska, nesavanaude ir vel laiminga
ir lyg zinodamas pries kelias dienas man paskambino mano pirmoji meile, kurio iki dabar negaliu pamirsti, siulo susitikti paplepeti ir pan bet jis gyvena su panele kiek zinau metus laiko
Su tuo minimu zmogumi draugavome paauglysteje(15-17m) beveik 2 metus, buvome be proto isismyleje, jis man klojo visa pasauli po kojomis, taciau man kvailelei atrode kad kazko truksta, perdaug demesio ir panasiai ir…. palikau ji. jis buvo labai iskaudintas. Galiausiai pradejau draugauti su vienu musu bendru pazystamu (tebunie toliau vadinsiu ANAS ) ir jis tiek pridirbo…. supratusi jog negaliu pamirsti savo pirmosios meiles issiskyriau su draugu ir susitaikiau su savo pirmaja meile. Po keliu dienu jis man suformulavo fraze – silpnumo akimirka (kad jis susitaike bet apsigalvojo ir as likau ant ledo)…… nenorejau gyveti, buvo minciu ir apie savizudybe ir panasiai
po poros menesiu drauges istempe is depresijos ir nuvaziavome i gimtadieni. Ten lyg tycia buvo ANAS……
guode mane, linksmino, galiausiai nepajauciau kaip padauginau, gerokai padauginau – niekada nebuvau tiek isgerusi prikalbejo visokiu dalyku apie mano pirmaja meile, as pradejau verkti , nesitikejau kad jis taip pasielgtu…. ir lyg viskas klostesi link susitaikymo su ANUO. buvau tokia sumisusi tuo metu, neapsisprendusi kvailele. Ir isivaizduojat pas mane tuo metu vaziavo mano pirmoji meile – norejo atsiprasyti uz atstumima ir susitaikyti – ANAS viska zinojo, tai turejo buti staigmena man. Kaip minejau buvau gerokai padauginusi ir ANAS suorganizavo taip, kad galiausiai jis mane nusitempe i lova……. pries tai kai draugavome esu su juo miegojusi ir tai man ebuvo svetima, vis tiek jauciau artuma zmogui, bet neisgerusi tikrai nebuciau iskretusi tokios kvailystes…… ir……… atvaziavo mano pirmoji meile. ANAS specialiai paliko atrakintas kambario duris kad jis uzeitu butent tuo metu. ir jis uzejo……….. dieve kaip as taip galejau, ir puses nepamenu
jis daug kentejo, as taipogi. jo tevai labai ant manes pyko del to kad jis kankinasi, draugai taip pat.
Visa tai buvo pries gerus 7 metus.
ir po viso to mano pirmoji meile vistiek vis paskambina kas pora metu, susitikti bent paplepeti – matau kad akyse yra kazkas like mano jausmas
taciau vis jausdama kalte nedrysdavau susitaikyti su juo, vel bandyti toliau. To pasekoje noredama pabegti sukuriau seima, taciau matau jog niekur nepavyksta pabegti. as ji vis dar myliu.
ir dabar jei jis visgi noretu bandyti susitaikyti – ka jus patartumet?
tai taip zinoma, apie isdavystes nera kalbos
Ne ne ne moterie, nedaryk kvailystės. Gaila man dabartinio vyrioko. O tau konkrečiai dėmesio trūkumas, žinok, jog santykius reikia kurti su kiekvienu žmogumi,santykiuose reikia dirbti.Dabar pabėgsi pas vieną, pasidarys blogai, bėgsi pas kitą, nes visada žinok nebus gerai! O ta pirmoji meilė tai tau čia kaip pramoga, avantiūra, dėmesys ištekėjusiai, turbūt esi prispausta buities, tai taip ir nori pasiduoti, tu jo nemyli,tiesiog gyveni prisiminimais “koks jis buvo fainas” ir fantazija piešia koks jis būtų ištikro geras vyras ir kokia tu būtum laiminga motriška su juo.
O pati dabar issiskyrus viena sugebesit islaikyti vaika ir save? Gal tas jusu vaikystes draugas nelauks jusu isskiestomis rankomis? Realiai i viska ziureti realiom akim. Savo drauga jus mylejote pauglysteje, taigi ar meile nepakito. Jis irgi tuos metus kazka veike manau. Ivertinkit situacija pirma
Na, jei jis vis grįžta ir grįžta nuoširdžiai – atleidęs – tai nematau jokios priežasties, kodėl ne.
Labai tingejau skaityt tai jei klausimas ar dabartini vyra palikt del pirmos meiles? Tai mano vienareiksmiskas atsakymas, kad tikrai ne. Tik ne del pirmos.
Su vyru as skiriuosi tikrai ne del jo. Apie skyrybas jau buvau apsisprendusi menesis iki skambucio. Nei minties tokios nebuvo. Taip islaikyti save ir dukryte jokiu problemu nera turiu nama, masina ir darba nebloga tikrai nera taip, kad neturiu nei kur eiti nei uz ka pragyventi
aisku reiki GYVENTI SU TUO kur sirdis guli. aisku cia tik mano nuomone. o jaunysteje visi manau prikreciame begale viiiisko… jei tiek laiko vis paskambina manau ir jam kazkas like juk seip sau to nedarytu, o jei yra jausai atleisti viska galima!!!
jausmai turejo buti
Jeigu su vyru nebebusit kartu tai su juo issiskirk ,o tada kai busi laisva moteris tada nusprest galesi su kuo tau toliau susideti
Tik senajai meilei nesakykit kad skiriates del jo nes toks jusu nepastovumas tikrai nezavi,vis neapsisprendus nuo vieno vyro prie kito begiojat;)
Tos jaunystes klaidos buvo is nepatyrimo,naivumo,visos gi buvom kvailiukes,del to nepastovumo prikisti kaip ir nera priezasties.Jei skiriates su vyru ir esat rimtai tam nusiteikus ir tai neturejo itakos to ex skambuciai ir t.t,tada skirkites ir tada susitikinekit su kuom norit,o kol esat istekejus-spreskit problemas ir visus reikalus.Tuom jaunyste ir zavi,kad pasaulis rozinis buna,gal tas buves jau visai nebe toks zavus ir nuostabus?Zodziu,as pirmiausia koncentruociuos i savo seimos reikalus,o ne spresciau dilema eiti i pasimatyma su ex ar ne,taip butu sazininga tiek pries save,tiek pries vyra.
Labai aciu jums uz nuomones. Tiesa sakant nesitikejau kad rasit laiko mane isklausyti ir tiek daug skaityti. Taip ant sirdies lengviau issipasakojus
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
