Gyvenimas be tevu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Norejau paklausti kada gi nusprendet palikti namus ir apsigyventi atskirai? Tai yra gyventi savarankiskai, nebepriklausomai nuo tevu? Taip pat apsigyvenot su vaikinu, drauge ar kazkuom kitu? Butu idomu suzinoti, nes paciai dabar yra 18 metu, siais metais baigsiu mokykla, ir daznai pamastau, kad nebenoriu gyventi su tevais, noris kazko naujo, taciau vaikinas dar nera pasiruoses palikti namus ir pradeti savarankiska gyvenima. Taigi kokio amziaus pradejot gyventi kitoki gyvenima ir del ko?
As gan anksti atskirai nuo tevu pradejau gyvent.. Is pradziu vidurine, paskutinius 2 metus baigiau kitame mieste, tai gyvenau bendrabutyje ir gryzdavau savaitgali kas antra, kartais reciau. Po tu dvieju metu, baigusi vidurine iskart isvykau su drauge i uzsieni padirbti. Galvojau trumpam, bet susiradau vaikina ir taip isejo, kad persikrausciau pas ji. Taigi, vos baigusi vidurine mokykla jau “nebesedejau ant sprando” kaip sakoma..
O kam vaikiną remti prie sienos, jeigu jis nenori? Jeigu taip trokšti pagyventi ant savo šiknos tai eik, nuomokis, gyvenk, pamatysi kaip nėra lengva išsilaikyti save, o draugas prisijungs kai tik bus pasiruošęs
tai ieskok gal draugiu tarpe kas noretu buti kambariokem/butiokem o vaikinas tai nekenciu tokiu lepuneliu,uzjauciu. turut bus 30 metu ir dar gyvens po mamytes sparneliu.
Na ir poziuris tavo vaikino… Apsigyvesi su juo,ir sedes tau ant sprando…ojoj..
Jo zodziai “kam cia skubeti, negi nori dirbti? O dabar juk gerai, nereikia nieko daryti”. Nu jis labai vengia fizinio darbo. Turejom i uzsieni varyt, bet persigalvojo vien del to, kad reikes dirbti fizini darba O as visiskai nenoriu laukti turbut vos ne iki tol kol baigsim studijuoti, nes likus tam paciam mieste kaip ir nera prasmes kazka nuomotis ir bandyt isgyvent
O man atvirksciai buvo,as nenorejau su juo gyventi,o jis labai norejo,bet su laiku susitaikiau su ta mintimi,nes maciau kaip jis to nori,kaip stengiasi,ir dabar nei kiek del to nesigailiu
Tai jisai bent jau artimiausiu metu nenori atskirai gyventi nuo tevu. Abudu siais metais baigiame mokykla, taciau man kazkaip nebera noro gyventi su tevais. Gyvename sostineje, taigi jei nevaziuosime i uzsieni, tai neteks kazkur i kita miesta vaziuoti studijuoti, liksim cia, taigi kaip ir butu nebutina kraustytis atskirai, taciau nebesinori.. netiek, kad ant sprando sedet, tiesiog noris kazko naujo, but savarankiskesniam. Kaip bandyt ikalbint vaikina?
Ar daug yra tokiu kurios baigusios mokykla dar ir toliau gyveno su tevais?
Pabaigusi vidurinę 19m. išvažiavau į kitą miestą mokytis Ir apsigyvenom su vaikinu
20 metu isvaziavau i kita miesta, apsigyvenau su vaikinu. Islaikau save nuo 19metu
Na vistiek manau kazkur stosi mokytis, tai gali bandyti i bendrabuti arba su draugem nuomuotis arba tiesiog ieskotis kambario nuomai
Vaikino patarčiau nespausti, neskubinti.
Jei jis tam nepasiruošęs, kaip minėjai, tai geriau palaukti.
O šiaip vienai gyvent pradžioje bus sunku, nes reikės susirasti darbą, kad išlaikytum būtą, turėtum ką pavalgyti, na ir pačiai gi visko reikia.
Susėsk su vaikinu ir aptarkit viską, mano manymu dar palukėkit iki vasaros
Kai pabaigiau mokyklą, išvažiavau studijuoti į kitą miestą. Po studijų grįžau pas tėvus, nes darbo neradau, be to, buvau pasiilgusi namų, tėvų. Bet po kokio pusmečio išsikrausčiau į kitą miestą gyventi su vaikinu
Labai džiaugiuosi, kad nebegyvenu su tėvais. Priešingu atveju, būtų daug pykčių, reikėtų taikytis prie tėvų ir pan.
mmm, o kaip daryti jei pati noriu atskirai pradeti gyventi, o vaikinas ne?
Pabaigusi vidurinę išvažiavau į kitą miestą ir taip atsisveikinau su bendru gyvenimu su tėvais. Manau, tai pats tinkamiausias laikas kelti sparnus. Man buvo 19 m.
19 metu su vaikinu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
