taaaa prasmeee… aukotis ir prarast linksmą gyvenime barake? tu gal nejuokink AIŠKU gyvenk su vaikinu ,o jei tau su juo wpš nelinksma ir tau jis atsibodo ir norisi naujos aplinkos tai gal palik jį? Barake pliusas tik tas kad mažiau moki ,bet tikrai geriau gyvent su savo žmogum o ne su belekuo.

Pliusai – esi apsuptas zmoniu, susirandi nauju draugu, uzduodami grupiniai darbai kolegijoj/univere lengviau darosi, nes esi kartu su grupiokais(daugelis gyvena barake), pabuni tikru studentu. ismoksti prisitaikyti prie svetimu zmoniu, nes tu su jais turi gyventi. Turi susitaikyti ne tik su savo igeidziais, bet ir su kitu. Tai mano manymu nuolatinis tobulejimas bendraujant. ismoksti ne tik gyventi dviese, bet ir dirbti tikroj komandoj.

minusai – kartais visi tie zmones juodai uzknisa, nori grizti namo ir pailseti, atsipusti nuo viso to. bendra virtuve, dusai…

Viskas priklauso no barako, nuo kompanijos su kuria bendrauji.

Visada spesi prisigyventi su vaikinais, tad, mano nuomone, nepulk iskart su jais gyventi. Pora mensiu gali pasidziaugti studentes gyvenimu, o veliau gyventi su vaikinu.

Daugelis gali smerkti, oj kaip cia iskeisi barako gyvenma i gyvenima su vaikinu. Merginos, 18m panelei ne laikas gyventi su vaikinu ir uzsiimti kasdieniniais blynu kepimais ir kojniu plovimais. Leiskit sau atsiziaugti jaunyste. Ja turit tik viena! Jei tarp jusu santykiai rimti, jusu vaikinas tai supras.

Aisku darykit tai, kas jums arciausia prie sirdies

Pliusai: dažniausiai pigiau, nereikia bijoti žiemos ir šildymo kainų šiek tiek lengviau, jei kyla kažkokių problemų tiek moksluose, tiek tarkim miesto pažinime ar pan. visada (dažniausiai) atsiras žmonių, galinčių ir norinčių padėti; labai greitai vaikšto informacija, tad gali gauti naudingos info apie atsiskaitymus, dėstytojus ir pan., gauti daug greičiau konspektus, nei tie, kurie gyvena ne barake; linksmybės (čia pliusas, kam tai aktualu), dažniausiai būna strategiškai geroj vietoj – kur nors netoli mokymosi įstaigos arba bent jau susisiekimas būna patogus.

Minusai: dažniausiai bendri dušai ir tualetai, pasiseka jei bloke yra, bet vistiek reikia dalintis su kokiais 5 žmonėm. Man asmeniškai – tragedija, tiek dėl higienos, tiek dėl to, kad tu žiauriai turi taikytis prie kitų žmonių, kada jie kelia ir pan…. Privatumo – 0:praktiškai nepavyks pabūti vienai su savimi, kamabryje gyvensi su dar 1-2 merginom, kurios nebūtinai bus mielos, draugiškos, ar auklėtos taip, kaip tu. Priklauso nuo barako ir budėtojų, bet dažniausiai labai būna kontroliuojami tavo svečiai, reikia grįžti į bendriką iki nustatytos valandos, dažniausiai nakvoti niekas negali likti. Nėra pati saugiausia vieta gyventi, nes dideli žmonių srautai, ypač jei mėgsti patūsavoti, greitai gali pasigesti kažkokių daiktų. Būna žiauriai didelių nevalų, todėl gali atsirasti pelių ir tarakonų arba kai atsikraustai, jų jau būna Bendra virtuvė.. Nuolatinis triukšmas jei ne vienur, tai kitur. Turėsi labai taikytis prie kambariokių arba teks kariauti, gali nepavykti mokytis tada, kada norėsi. Dažnai būna prastokas interneto ryšys (jei naudoji tą, kurį siūlo barakas), mažai erdvės tiek daiktams, tiek tau pačiai.Galėčiau vardinti turbūt iki apalpimo, nes turiu tikrai nekokią barakinę patirtį

Šiaip kiekvienas išsidėlioja savo prioritetus, kas vienam atrodo minusas, kitam gal kaip tik bus pliusas, čia jau ne nuo barako priklauso, o nuo to, koks žmogus yra ir ko jis nori iš studijų.

O šiaip autorės atveju net negalvodama eičiau gyventi su vaikinu. Suprantu, jei eini gyventi su kokiomis nepažįstamomis panomis, tai dar gali galvot apie baraką,, bet tokiu atveju tikrai rinkčiausi vaikiną, aišku, jei tėvai sutinka. Niekas neliepia žaisti tėčio ir mamos, galima sau ramiai gyventi kaip studentų porelei, o ne kaip šeimai. Nebent nesate užtikrinta tiek savo, tiek to žmogaus jausmais arba nematote rimtų perspektyvų. Kraustytis nėra maloniausias dalykas, tad reikia ir tai apgalvoti

Aš nesuprantu žmonių, kurie sako „na kaip tu gali negyventi barake, juk čia pats linksmumas, nedaryk klaidos!” Jeigu man būtų galimybė, aš ten nė kojos nekelčiau.

Pritariu merginai, kuri sake, kad jaunyste turim tik viena. Pavyzdi turiu labai gera. Mano teta kai isvaxiavo mokytis irgi gyveno su vaikinu, ir dabar, kai jau turi vaika, jai norisi “issilakstyti” ir ji gailisi, kad nepatyre to tikrojo studentisko gyvenimo, bet as manau jau apsisprendziau, kad bendrabutyje negyvensiu, vien geriau pagalvojus daros baisu, jei reiktu eit ten I bendrus pridirbtus dusus, gyvent su kokiom nevalom ir vartytis lovoj visa nakti, nes kas nors uz sienos triuksmaus. Brrr. Aciu, merginos uz nuomones

Tai aisku, kad su vaikinu, kas dar per noras gali but gyvent bendrike.. Nebent nori ten visokias pjankes daryt, su bernais duotis nu tada jo… Bet jeigu tik yra galimybe, gyvenk bute. Bendrabucio pliusa matau tik viena, pigesnis pragyvenimas, bet tik tiek.

bendrabutis:

+ daug pažįstamų

+ lengva daryt darbus grupelėmis, nes grupiokai gyvena tam pačiam bendrabuty

+ nebūna nuobodu

– tenka dalintis kambariu su nepažįstamu žmogum

– visi pradeda užknisti

– kiekvienam bendrabuty būna keistų ir nelogiškų taisyklių

ir t.t.

Aš už butą. Pati gyvenau dviejuose bendrabučiuose (ir vis dar gyvenu). Pirmasis bendrabutis kaip ir įprasti: dušai, tualetai, virtuvės bendri, kambariai manajame buvo dviviečiai. Kambariokė pakliuvo ne kokia, po pusmečio, atsiradus laisvai vietai persikėliau į kitą bendrabutį (dabartinį). Jame dušas, tualetas, virtuvė skirti dviems kambariams (4 žmonėms), naujai suremontuotas. Nepaisant visų privalumų vistiek laukiu tos dienos, kada pagaliau galėsiu gyventi bute. Taigi, pliusai būtų tokie:

-naujos pažintys (beje, mano atveju tik viena grupiokė gyveno barake, visi kiti butuose/buvo vietiniai, todėl jei reikėdavo daryti grupines užduotis, darydavome jas skaitykloje);

-pigiau;

-mano atveju labai arti fakultetas.

Minusai:

-kambarį tenka dalintis;

-triukšmas;

-svečiai gali būti tik iki tam tikro laiko, norint pasilikti nakvoti reikia iš anksto gauti kambarioko, administratoriaus sutikimus. Taip pat nakvynių skaičius ribotas;

Kolkas tiek prisiminiau, bet vėlgi pasikartosiu-aš nė nedvejodama kraustyčiausi į butą.

o aš katergoriškai siūlau pagyventi bendrabutyje bent metus. mano prisiminimai iš ten tik puikūs, aišku visko buvo, bet tai dalykai, kurių gyvenime pakartoti nebeteks, tavo vietoje, nepraleisčiau šios progos su vaikinu teks nugyventi visą likusį gyvenimą, kam tau jau dabar rūpintis namų ūkiu?