Gyvenimas kartu nori/nenori?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos, Jūs geriausios psichologės, šitą žinau. Padėkite, prašau, patarkite.
Su vaikinu neilgai draugaujame, esmė tame, kad po kelių pasimatymų mes nebesiskiriame nei dienai.
Neteiskite, tiesiog kažkaip taip atsitiko. Abu daug dirbame, susitinkam tik vakare 8-9 h vakaro. Esmė tame, kad būname pas mane, man tas nežinau, nelabai patinka. Žodžiu, gal užduosiu klausimą, bus lengviau.
Man norisi negyventi susimetus, norisi susitikinėti kelis kart į savaitę, o ne šeimą žaisti. Bet! Kadangi daug dirbame, beveik nebūtų laiko susitikti, antras dalykas – jis nuolat nori būti kartu. Ryte jau sako “vėl visą dieną nesimatysim” ir toks liūdnas. Klausimas – kaip man jam pasakyti neįžeidžiant jo, kad susimetus gyvent nenoriu.
Ačiū, merginos
mano atvejis. vaikinas irgi nuolat nori buti kartu. jei as kur iseinu, jis sedi namie ir ilgisi manes. jau seniai siule gyventi kartu, nes nenori buti be manes. as pasakiau, kad sugyventiniu statusas manes nezavi. jei jis bus rimtai apsisprendes buti su manim, priims tam tikrus sprendimus. vaikinas suprato. laime, jis nera toks ikyrus, tad ateina tik tada, kai pati pakvieciu. nakvojam vienas pas kita irgi retokai, nors, aisku, jis nori dazniau. bet jis mane myli, gerbia, tad ir mano nuomone jam svarbi. zinau, jam gal ir nepatinka, kad pati turiu daugiau veiklos, sportuoju, tad jis tada lieka vienas su savim, bet nezadu savo pomegiu atsisakyti. jis tiesiog susitaike
O kaip siūlytumėte man ištaisyti mano situaciją?
o kiek laiko jus kartu?
tik 4 mėnesius…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
