aš apsigyvenau kartu po 2 metų draugystės, tačiau kaip čia pasakius, iki tol,kadangi netoli vienas kito gyvenom, tai praktiškai ,tiksliau kiekviena naktis būdavo kartu, arba pas mane arba pas jį, tai vos ne kartu ir gyvenom, tik ta butis gal bendra nebuvo labai sakyčiau kaipp jūsų variantas ) o dabar tai labai patenkinta gyvendama kartu ir jau po mėnesiuko su trupučiu mūsų vestuvės. O viena mano draugė su vaikinu po kelių mėnesių,po kokių gal 2 mėn išėjo kartu gyventi ir dabar dar gyvena jie kartu,planuoja irgi vestuves ir šeimą

nu siaip, gerai, sutaupysit abu pinigu ir vienaip ar kitaip pastoviai vienas pas kita nakvotumet, bet is kitos puses zinok jis gali pamirsti apie rimtesnius zingsnius

mano drauge su savo draugu po gal 4-5 men apsigyveno, na ka as zinau, jis siaip jau dirbo, o ji 12-oke, na man ji gryna namu seimininke, gal net nusivylusi atrodo… Labai greit aps juos ta rutina prasidejo, daznai pykstasi, nors is pat pradziu snatykiai tikrai buvo grazus. daryk kaip tau geriau

mes apsigyvenom po pusmečio draugystės, nes visi mano kambariokai/butiokai išsikraustė, o aš negalėjau sau leisti malonumo viena gyventi keturių kambarių bute irgi beveik kiekvieną vakarą būdavom drauge ir maniškis likdavo pas mane miegoti, tai skirtumo kaip ir nepajutau, tik kad apsigyvenom pas jį, o ne pas mane viskas susiklostė kažkaip savaime, labai to norėjau ir tikrai džiaugiuosi tokiu sprendimu, nors kai kam jis ir gali pasirodyti ganėtinai skubotas

Viskas labai priklauso nuo bendravimo, jei jau sakai, kad likdavo ir anksčiau labai dažnai, tai nematau problemų (: taip gal net ir išbandysit, kokio stiprumo jūsų ryšys.

Aš su savo vyru po 2 mėn. apsigyvenau kartu… O kitą savaitę švęsim 5-tąsias santuokos metines… Nė kiek nesigailiu to sprendimo, kuris kitiems atrodė beprotikšas

Aš pas saviškį po menesio draugystės isikėliau Tik tiek, kad jį šiaip pažinojau kelis metus prieš tai. 9 metai kartu

Na o aš patarčiau nesikraustyt Per anksti dar. O apie merginas, kurios mokykliniais metais kraustosi su vaikinais gyvent, tai išvis neturiu komentarų, nėra ko žaisti namus anksčiau laiko, visada juokingai atrodo, kai vaikai apsimeta suaugusiais Man pačiai dabar 22 metai, kaip tik šiuo metu baiginėju kraustytis gyventi su vaikinu po 8 mėnesių draugystės. Kas pasikeitė į blogą pusę, tai kad anksčiau viską darydavom kartu, kartu rinkdavomės, ką žiūrėti per TV, visada būdavo bendra veikla. Dabar jis pareina iš darbo ir žiūri TV laidas, kurios man visiškai neįdomios, todėl aš būnu kitam kambary prie kompo ar šiaip savo veikla užsiimu. Labai retai kažką kartu veikiam vakarais, na aišku gaminamės vakarienes kartu ir pan., bet jau tikrai nebe tas pats palyginus su tuo, kai gyvenom atskirai. Šiaip labai netvarkingas, visi jo rūbai ant grindų, aš turiu viską valyti ir plauti, pats nei piršto nepajudina, o jeigu ko neišvalau, tai nepatenkintas, lyg čia mano pareiga būtų. O kas į gerą pusę pasikeitė, tai kad nebereikia tampytis savo daiktų pirmyn atgal iš jo namų pas save, tiek nervų ir laiko sutaupo Ir labai gera turėti bendrus namus, pirkti visokius gražius niekučius ir t.t.

mes po dviejų mėnesių kartu apsigyvenom man 23 tada buvo, netikėtai taip gavosi, bet gyvenam jau 2,5 metų

Apsigyvenom po 3 sav draugystes niekaip negalejom paleisti vienas kito is ranku rugpjuti bus lygiai 7 metai kaip dalinames bendra buitimi

Mano buvo analogiška situacija – tik po studijų baigimo, kambariokai išsilakstė ir apsigyvenom kartu, beje po 3 pažinties mėnesiu ;D Irgi bijojau, panikavau šiek tiek, bet štai jau virš 2 metų kartu taip darniai sau ir gyvenam

as pas saviski po menesio draugystes persikeliau

Po trijų mėn. persikrausčiau pas savo vyrą (iki to laiko gyvenom mano bute). Jeigu bijai dabar santykių trinties ir per greito nusibodimo, tai kaip suprast jūsų santykių rimtumą? O kas bus ateityje, jeigu norėsit susituokti ir kurti šeimą? Juk turėsite kartu gyventi Tai nelabai suprantu, ko tu čia spyriojiesi.

na aš esu senamadišku pažiuru ir manau kad apsigyventi kartu galima tik pries vestuves (po pirslybu) arba po vestuviu