Išlaikyti sugebėsim, juk bendrom jėgom viskas. Ir pati planuoju darbo ieškotis, nes kažkaip jau nemalonu nuolatos tėvų prašyt pinigų, tuo labiau, kad studijuoju valstybės nefinansuojamoje vietoje, už kurią moka tėvai. Todėl dabar stengiuos pasitempti ir pereiti į nemokamą vietą. O dėl apsisprendimo…taip, šiek tiek per vėlai viską padariau, o vaikino nuvilti nenoriu.

Buvo kalba apie sužadėtuves aną mėnesį, bet kažkaip apsidžiaugiau, jog vaikinas nusprendė šį klausimą atidėti vėliasniam laikui, nes mano nuomonė, skubėti tikrai nereikia. Aišku tai gražus gestas iš vaikino pusės, bet vėl gi… viskas taip greit..

Na dar tokius dalykus ir paslėpt reikia sugebėt Šiaip įdėja puiki, bet bijau, kad kils įtarimai visokie tėvam arba pradės aiškint, kodėl aš, turėdama stogą virš galvos, sugalvojau su drauge gyvent. O pas mane ir tėvai, ir sesuo, ir močiutė, visiem iš manes visko reikia, kvaršina galvą savom problemom.. čia viena iš priežasčių, kodėl nebenoriu gyvent su tėvais.