Gyvenimas po santuokos
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Daugumai priimtina nuomonė, jog po vestuvių jaunieji gyvena kartu ir atskirai nuo tėvų. Bet manoji mama pareišk3, kad aš, kaip vienturtė, turėsiu JĄ pasiimt gyvent pas save, nes ji su mano tėvu labai nesutaria ir nenori gyvent. Nu pipiec, galvoju. Neesmė, jog visą gyvenimą privatumo ar net savo atskiro kambario neturėjau, tai dar ir toliau kad privatumo neturėčiau?! Bandžiau gražiai paaiškinti, kad va, kai bus vaikai, bus vietos mažai, tai atšovė, jog galės saugot juos, kadangi maži vaikai jqi labai patinka. Ir išvis, vaikai turėtų su seneliais gyvent. Bandžiau jau ir griežčiau paaiškint, kad nenoriu, tai prasidėjo pykčiai, kokia aš nedėkinga, į mane tiek pinigų sukišta, kokia bjauri užaugau ir t.t. Net nežinau, kaip ir bekalbėt su ja, aiškiai nemoka priimt, kad savo šeimą kuriu. Gal kas buvo panašioj situacijoj? Ką darėt? Pakelkit kam nesunku
Labai blogai, kai tėvai nesupranta, kad jų vaikai nori ir turi kurti savo gyvenimą, SAVO TRADICIJAS, SAVO ŠEIMĄ tam tikru laiku. Mama elgiasi neteisingai. O gal ji bijo likti viena, gal bijo, kad pamirši ją? Sunku, kai neeina su tėvais pašnekėt ir suprast vienas kitą. ..
čia tai kas per pareiškimai ?
Esu išokiruota.
Jokiu būdui, kategoriškas Ne. Jau matosi kad mama gali naudoti šantaža, spausti jog esat bloga dukra, o ji vargše jai tas blogai, anas blogai.
Bet jokiu būdu nesutikit!
Tevai turi gyventi atskirai, vaikai atskirai. Tokia mano nuomone.
Griežtai išsakykit ka manot, i konfilkta nesivekli. Geriau pasakyti NE ir nesivelti i tolimesnes bevertes diskusijas.
Tikrai griežtas ne. Žinoma, paraminkit mamą, kad ją mylit, bendrausit, juk neišsižadat, padėsit, kiek galit, bet parsivesti į savo šeimos guolį – jokiu būdu O jeigu jai taip blogai tegu nuomojasi butą atskirai nuo tėvo.. ji dirbanti?
Esmė ta, kad jūsų mamai trūksta brandos ir ji imasi paskutinio šiaudo-šantažo jūsų jausmais.
O iš tikrųjų tai jūsų mama nenori imtis atsakomybės už SAVO gyvenimą, t.y PATI spręsti savo santykius su vyru. Turbūt pačiai trūksta drąsos pradėti skyrybų procesą ir prisiimti atsakomybę ir pradėti kitą gyvenimo etapą.
Jai paprasčiau tiesiog PATOGU būtų atsikraustyti pas jus (turbūt būsimas žentas neblogai uždirba) ir tiesiog gyventi toliau apsimetant , kad jums jos labai reikia…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
