Gyvenimas su mylimuoju. Patarkit!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos
Pakliuvau į tokią truputi painią situaciją ir norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, gauti kažkokių patarimų
Su vaikinu kartu esame 5 metus, gyvenimas mums metė daug iššūkių, bet mes juos visus įveikėm iškelta galva, todėl tikrai žinau, kad čia tas žmogus su kuriuo būsiu ir noriu būti. Taigi, pamirškit tą mėgstamą frazę – “bėk tik toli nuo tokio”
O situacija tokia:
Nuo rugsėjo keliamės kartu gyventi į Vilnių, nes aš ten studijuoju (vaikinas žada ieškoti ten darbo) Kad gyvensime kartu jau seniai buvome suplanavę, butas išnuomotas ir aš tuo patenkinta. Bet… jo pasiūlymą gyventi kartu aš supratau, kaip na tokį studentišką – kas antrą savaitgalį grįšti namo, ta prasme, kad tavo tikrieji namai yra tėvų namai Tačiau visai neseniai kalbėjome šia tema ir supratau, kad draugas turėjo galvoje visišką išsikraustymą iš tėvų namų, bendrą šeimyninį gyvenimą dviese Aišku, ši mintis man patinka dar labiau. Tik yra vienas didelis minusas, aš dar studijuoju, savo pajamų neturiu, esu pilnai išlaikoma tėvų… Vaikinas tai supranta, bet sako, kad jis dirbs ir mus išlaikys. Na taip, jis turi pinigų, ilgai dirbo užsienyje. Bet aš nesutinku, kad taip sunkiai uždirbtus ir tiek laiko taupytus pinigus jis išleistų tiesiog pragyvenimui. Būtų labai nesąžininga… O pradėjus savo gyvenimą, būtų nelogiška jei tėvai ir toliau man duotų pinigus (nors jie man siūlė tokį variantą – nesutikau) Turint omeny, kad esu studentė – gaučiau darbą nebent 0,5 etato kokioj nors picerijoj arba kavinėj. Atlyginimas nedidelis, bet vis šis tas. Na ir ką jūs manot?? Vaikinas nesutinka, kad aš dirbčiau tokį darbą, naktimis, kur pilna girtų vyrų
Taigi, merginos, gal turite patarimų kaip man elgtis tokioje painioje situacijoje? Negi aš turėčiau sutikti būti pilnai išlaikoma vaikino, kuris dar net nėra mano vyras? UP!
Ar man čia vienai nuskambėjo tema: oj oj oj, kaip baisuuu – gyvensiu su vyru ir jis prisiims atsakomybę…?
Ammm…keičia. Ir dar kaip. Ji gyvens su vyru. Vyras už ją bus atsakingas. Už tuos pačius dalykus, už kuriuos buvo atsakingi tėvai, įskaitant ir finansus, nes mergina dar nėra pajėgi būti savarankiška. Vyrui per sunku? Mano nuomonė šiuo klausimu griežta: jei per sunku pasirūpinti moterimi, tai nėra ir ko gyventi kartu. Dar to betrūko, kad merginą, gyvenančią su vaikinu, tėvai išlaikytų
Na tai nebūtina dirbti naktimis, galima dirbti vakarais ir dienomis savaitgaliais, nemanau, kad šeštadienį ir sekmadienį paskaitos vyksta. Bet turint omeny, kad paskutinis kursas (aišku, dar ir nuo specialybės priklauso, bet kalbėsiu apie tai, kur sunkiau mokytis), tai gal tikrai geriau reiktų į mokslus susitelkti. Suprantu, kad nemalonu imti pinigus iš tėvų, bet matau išeitis tik tokias: 1. Pačiai užsidirbti (bet netikiu, kad pilnai išlaikytumėt save neimdama pinigų iš tėvų ir kad pavyktų iš savo algos 50/50 su vaikinu ant visko “susimesti” ) 2. Nedirbti ir imti truputį iš tėvų (duoda – imk, kad užtektų pagrindiniams poreikiams patenkinti), kad prisidėtumėt truputį prie bendro katilo su vaikinu (vis tiek didesne dalimi jis jus abu išlaikytų)
Na žodžiu, nėra tokio varianto, kad visai nenukentėtų mokslai ir kad pilnai save pati išlaikytumėt. Vis tiek kažkiek teks imti arba iš tėvų, arba iš vaikino, tik klausimas, iš ko daugiau
Ir dar man kyla klausimas, o tai iki dabar kur gyvenote?
sakyčiau prisirišt tave labai jau nori neblūdyk, esi jauna, tau tik gyvent ir džiaugtis geriausiais gyvenimo metais, studentiškais baliukais ir pan…nusigrauši nagus būdama mano metų jei prie puodų ir tv juos su saviškiu praleisi.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
