Gyvenimas ,,susimetus”
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Ką manot apie gyvenimą su draugu/drauge susimetus? mano tėvai yra prieš… ir nežinau kaip dar besakyti jiems, kad įtikinčiau, jog leistų kartu gyventi. Apart jų, sako pirma tuoktis, tada gyventi kartu. Bet kur aš tuoksiuos kai man tik 21m? o žmogų norisi pažinti ne tik sedėdami kavinėse ir sedėdami jo namuose. Mano tėvai labai religingi, todėl jiems būtų gėda, jei jų dukra gyventų nesusituokusi. Aš jį myliu, viskas tarp mūsų ok, bet tuoktis dar nenoriu. Net neišleidžia nakčiai pas vaikiną miegoti. Kaip man juos įtikinti?….
Aš, asmeniškai, irgi prieš, nes tai nėra tikra šeima, kaip, kad pora, kuri yra susituokusi. Lygiai taip pat “susimetę” neturi jokių teisių žiūrint iš įstatymų pusės. nei bendro turto, nieko….
Nežinau, man kažkaip nelimpa toks gyvenimas.
aš prieš vestues prieš tai nepagyvenus su antra puse tik gyvenant kartu gali žmogų pilnai pažinti. kaip galima tuoktis, kai nežinai, koks jis buity? gal jis visiškas nevala, gal dėl buitinių smulkmenų kils tokie konfliktai, kad net lėkštės skraidys? susituokti tai lengva, bet išsiskirti..
mano tevai irgi buvo pries, mama labai religingas, tevas ne, bet mamai pritaria, ir siaip jo nuomone nepagarba moteriai gyventi susimetus.
Bet pamazu viskas keitesi… Daznejo mano nakvynes pas vaikina, jis atsikrauste i mano rajona, todel ir siaip dazniau susitinkam. pasipirso man, emem kalbet apie vestuves, ir tevams pasakiau kad jos bus, bet pirma turim kitu rupesciu, todel tai tik formalumas kada: o tas kada kada turesim uztektinai finansu. Tad isitikine rimtais ketinimais jie ir buta mums perleido ir masina, ir kaip supratau susitaike ir su gyvenimu susimetus, nes pinigu ir bustui isirengti ir vestuvems susitaupyti nespesim sukaupt iki Sausio menesio kada bustas bus musu. Pati norejau vestuviu, bet isivertinus kad gausim tuscias sienas ir keleta baldu, vestuves teks atidet…. taip jau aplinkybes sukloste
tiesa mano poziuriu nera butina (netgi ir nerekomenduotina) pagyventi susimetus pries santuoka. nemanau kad ta buitis gali buti kazkas tokio kad del to reiketu mesti zmogu,ar jis pasirodytu visiskai kitoks. bent jau as saviski pilnai buityje pazinau ir negyvendama kartu bet nemazai laiko leisdama su juo. zmones tam ir bendrauja, snekasi apie poziurius i buiti ir kitus dlykus
as uz
aš už. kaip galima tuoktis kartu nepagyvenus? o jeigu išlys kokių stiprių nesutarimų? Geriausiai žmogų pažinti galima tik pagyvenus kartu, pasidalinus bendra buitimi
kas yra stiprus nesutarimai?
neisplauti indai? numestos i kampa kojines? ar pasakymas kad ta varzta isuks kadanors veliau?
Nezinau, kokia turi but draugyste, kad per protinga laiko tarpa nesugebetum pazint, koks zmogus buityje, kartu negyvenant (nebe apie paauglius snekant).
Jei susimetimas butu vaistas nuo skyrybu, kai pamatai koks suderinamumas buityje, ar nemanot, kad tokiu atveju skyryby turetu but kaip minimum perpus maziau?
Daug kas, įvairūs žmogaus įpročiai, kurie smarkiai erzina Nežinau, susituokt visada galima spėt, kur čia skubėt? Jau geriau visapusiškai pažinti žmogų ir bent metus kartu pagyvent. Vestuvės svarbus žingsnis, visam gyvenimui
Man įdomūs argumentai tų, kurios yra prieš gyvenimą ‘susimetus’. Kuo, jūsų nuomone, tai yra blogai? Kuo pasireiškia nepagarba moteriai?
Ar čia tas aspektas, kad vyras tarsi nėra niekaip įsipareigojęs moteriai, o gauna pilną ‘žmonos’ paketą? ;D
Aš irgi, kaip viena čia jau rašė, PRIEŠ santuoką, NEpagyvenus kartu
O apie iprocius pries tai pasneket nebuvo galima? iprociai tai daznai besikartojantis veiksmas. tad vien sveciuojantis galima pamatyti kas per iprociai, ar besikalbantis pazinti.
Istiesu tendencijos tokios kad kuo daugiau “susimetusiu” poru, tuo daugiau skyrybu…. “Susimetimo nauda” – mitas.
Nežinau, aš kažkaip neklausiu žmogaus kada jis ką plauna, neprašau surašyti savo dienotvarkės, nestebiu kur ką perka ir pan
Gyveni ir pamatai tokius dalykus. Šiaip jau kuo ankščiau ir nepažinodami vienas kito žmonės tuokiasi, tuo dažniau skyrybos.
Aš pvz irgi prieš gyvenimą susimetus visalaik. Bet metus ar porą pagyvent susimetus, kad matyt ar tikrai tinkami vienas kitam, tai visiškai normalu, jokia ne nuodėmė, joks iškrypimas ar kito žmogaus išnaudojimas.
Apskritai, koks tikslas skubėti? Vis matau forume kaip merginos skuba apsivaikuoti dar pačios nespėjusios subręst, puola tuoktis ir vaidint suaugusių gyvenimo. Nereikia niekur skubėt, viską geriau patikrinti, užtvirtinti ir daryti savu laiku
O kodel nepaklausti? suprantu jei draugyste sviezia. bet kai kuriami ateities planai tai apie viska ir snekamasi.
As pati kaip ir rasiau irgi pagyvensiu “susimeteles” gyvenima del tam tikru aplinkybiu, bet iki to laiko as apie savo zmogu suzinojau viska: net kas kiek laiko tualetini perka ar kas kiek laiko skalbiasi. Netgi nenoreciau to “paziurejimo kaip bus” jei nezinociau kaip bus istiesu. Kam kazkuriam krautis savo smutkes ir detis pas kita, jei dar tik testuojamasi bus….
Nu bet kam pult tuoktis, jeigu galima pabandyt pagyvent? O “vdrug” išlįs kas nors, kas nepatiks? ką tada: skirtis ar gyvent kartu ir kentėt?
Kas blogo atsitiks nuo to, kad žmonės pagyvens nesusituokę? Iš to galima tik išlošt, o pralošt nieko (nes jei žmogus tikrai tavo ir patiks – susituoksi, jei ne – nebūsi padaręs netinkamo sprendimo ir neapsisunkinsi gyvenimo skyrybom)
O tai jus pas tevus gyvenat?
Na, man tai normalu, koki pusmetiu, metus kartu pagyvent, o tada arba rasytis arba skirtis.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
