Gyvenimas tik vienas, o viskam reikia pinigų .
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pikčiurnos apeikit temą Paskutiniu metu itin daug galvoju, kiek norisi daug visko gyvenime nuveikti, bet kaip ribotai gali …. atrodo neteisinga, kad gyvename tik kartą, ir kad gyvenimas toks trumpas… man jau netoli 30, nusipirkome sklypą ir po truputį, gal per 5 metus pasistatysim namą… taigi, tik tokiu tempu viskas vyksta, nors uždirbti užsienyje išeina normaliai. bet kaip dažnai galvoju, kaip norėčiau galėti įkurti gyvūnų prieglaudą , kur jie būtų laikomi kaip namų sąlygomis, o ne narvuose.. kaip norėčiau įkurti žirgyną… grožio saloną, iš kur visos išeitų laimingos ( ne pelno noriu, ne uždirbti iš jo) , kavinukės, kur būtų pasakojama gražiausios akimirkos ir visi juoktųsi, ten, kur gimtų pirmi pasimatymai ir graži meilė. Arba , kaip norėčiau išpildyti visas senų žmonių svajones. Apkeliauti pasaulį… nereikia man nei prabangos, nei uždarbio – noriu tik kurti gėrį, šilumą, gerus prisiminimus, suteikti kažkam namus, na ir taip toliau… realistės puls, kad svajoju kaip vaikas, manau daugelis turi tokių svajonių (na tik gal daugelis turi dažniausiai kažkokią vieną svajonę, bet tuo pačiu nori ir uždirbti iš to verslo ) . tarkim dabar dirbu maisto prekių parduotuvėje, taip nuoširdžiai ja rūpinuosi, čiustau kiekvieną kampelį, stengiuosi kiek įmanydama , ir kartais įsivaizduoju – kas būtų, jei ji būtų mano
bet trumpai grįžtant prie temos klausimo … kodėl tiek mažai spėjame per gyvenimą nuveikti, nes viskam trugdo pinigų trūkumas…?
Svajoti matosi, mėgstate, bet daryti kažką dėl to, kad tos svajonės taptų realybė, tai nelabai. Reikia vertinti savo galimybes, nes dirbdama maisto prekių parduotuvėje, vargu ar nors dalį jų įgyvendinsite
Zmones net nesupranta, kaip kapitalizmas juos isukes. Jie gyvenima aukoja karjeroms, siekimams kazko. Aukstinami tusti dalykai, kaip apranga ir t.t. O tikri dalykai nuvertinami. As ismokau dziaugtis labai paprastais dalykais. Bet atmetu beveik viska, ka diktuoja aplinka, Realiai mane SISTEMA turetu ismesti kaip brokuota detale. Nes stengiuosi gyventi ne dirbk pirk arba mirk ant kiek tai Imanoma.
Autorė rašė ne apie šmutkes ir nereikalingą prabangą, o apie situacijas, kai pvz žmogus serga vėžiu, gydymui reikalingos labai didelės sumos, kurių valstybė nekompensuoja. Jei jūsų vaikas sirgtų, turbūt nerašytumėt, kad ai, tegu miršta, kas tie pinigai? turbūt bandytumėt tą sumą surinkti truks pliš ir būtumėte be galo dėkinga tiems , kurie “gyvenimą aukoja karjeroms”, bet užtai turi iš ko jums padėti?
Pinigų reikia, tai faktas. Tačiau autorės žinutėje dar labai daug to maksimalizmo, idealizmo. Tai normalu, turūt pati dar yra jauna.
o komunizmas geriau ? Sistema kurioj niekas nenori nieko daryti nes o kam stengtis jei uz tai geriau negyvesi ?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
