Mes labai anksti pradejome gyventi kartu, bet ne Lietuvoj. Jei butume Lietuvoj, manau, tai butu pakenke santykiams, nes vis tiek, draugai, baliai, festivaliai, mazai laiko kartu ir t.t., o uzsienis privercia susitupeti, ale suaugti, tad dabar santykiai puikus, nors abu esam labai jauni

Ziurint kiek laiko draugaujate Mes su vaikinu apsigyvenome kartu po 3men draugystes T.y. Jam teko gryzti i uzsieni dirbti tai pasieme mane kartu, gyvenom kartu puse metu, bet ir rutina prasidejo.. Tai gryzau atgal i lietuva Apie metus laiko gyvenom atskirai, o dabar jau apei puse metu gyvenam kartu lietuvoje Ehh.. Bet vel reikia susimastyti kas veikti, kad nebutu rutinos

Mes esame kartu tris su puse metų.

Kaip jūs stengėtės išvengti rutinos?

Nesigailiu, kad apsigyvenom greit kartu

Susipažinom prieš vasarą, tada išvažiavo į užsienį, grįžęs pasiūlė draugaut, pasitrynėm mėnesį gal nepilną, apsigyvenom kartu, nes jam atsibodo pas mane važinėt maždaug apie 3km ;D. O ir šiaip netrukdėm mokytis vienas kitam. Tiesiog jauti, kad jis čia ir to užtenka, o kai buvo atskirai tai žinutės, skambučiai ir susikaupt nelabai išeidavo Dabar jis dirba, aš baiginėju paskutinius metukus, rutinos nėra. Jau bus 3 metai kai gyvenam kartu ir vestuvės jau kvepia labai. Taip daug geriau (bent mums)

Vaje, kaip gražiai jums viskas klostosi . Linkiu kuo didžiausios sėkmės!

Kartu gyvenam jau 2,5m, po pusesmetu kartu apsigyvenom, abiem dabar po 22m, aisku jau atsiradus rutina, nebeleki i pasimatyma. sms nerasineji istisai, bet nenoreciau kitaip, man taip geriau zymiai, nes kartu namie bunam ir ramu, butumem atskirai ramybes nebutu del ilgesio vienas kitam, savaitgali ji i gimtine isleistsunku net

apsigyvenom po pusantru metu. prisipazinsiu, kad nelabai norejau, labiausiai norejau kad su kokia kita negyventu, nes pries tai buvo turejes butent merginu kambariokiu…beto gyvenom mano gimtajam mieste, galejau gyvent pas tevus, bet isejau gyvent su juo, iskart prisidejo daug islaidu, nes tevai manes neislaiko…

dabar jau praejo pora metu kai gyvenam kartu, tai nesigailiu, smagu. bet vis tiek manau, kad man tai buvo per anksti gyvenimas kartu labai isryskina santykiu problemas ir trukumus…

na nežinau, ta rutina ir galvojimas apie ją gal atsiranda ypač tada, kai turi daugiau laisvo laiko bet,kai abu labai užsiėmę ir tik vakarais pvz susitinki, tai nėra kada galvoti ir neatrodo rutina,nes lauki to vakaro,kad kartu pabūti ar pailsėti Mes su vyru abu daug dirbam,taip pat dar studijuojam, aš magistrantūroje studijuoju,jis doktorantūroje, tai sustinkam po darbų ir mokslų tik kokią 8 vakaro. Dar dažnokai reikia mokytis ir daryti namų darbus, tai kažką veikti labai mažai laiko turim, tai branginam tokį laiką tiesiog šiaip apsigyvenom, kai buvau ketvirtame kurse po sužadėtuvių (draugavom nuo mano antro kurso) nors iki tol vistiek pas vieną ar kitą būdavom kartu,nakvodavom. Vyras buvo mėnesiuką išvykęs stažuotei į prancūziją, tai abiem buvo labai sunku, nebemokam atkirai pabūti,gyventi, tai mūsų santykiams gyvenimas kartu nepakenkė ir kaip sakau- negalim gyventi vienas be kito tikrai džiaugiuosi, kad išėjau kartu gyventi dar iki vestuvių, nors ir jau susižadėjusi, bet dar metus iki vestuvių turėjom kada apsišlifuoti kartu gyvendami, susikurti jaukią aplinką mano nuomone, nereiktų pulti kartu gyventi po kelių mėnesių, bet ,jei rimta draugystė ir yra galvojimas apie vestuves, tai prieš jas tikrai vertėtų kartu pagyventi mano tokia nuomonė

po tokio laiko draugystes jau manau normalu butu kartu apsigyvent

Mes pradėjome gyventi vos ne iškart po pažinties praėjus maždaug 1,5 savaitės po pirmo pasimatymo jis mane priglaudė, nes aš susipykau su bendranuomininkais ir norėjau kuo greičiau dingti iš ten mėnesio bėgyje susiradau butą, pervežiau ten visus savo daiktus, tačiau vis tiek pas vaikiną praleisdavau kokias 6 dienas iš 7 (jis gyveno arčiau mano darbo, geresnėj vietoj, tai aš po darbo ar paskaitų pas jį užsukdavau, ‘netyčia’ susivėlindavau ir negrįždavau namo taip pagyvenom mėnesį ir nusprendėm, jog man neapsimoka nuomotis atskiro buto, kai jame tik daiktus laikau ir į jį grįžtu tik išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbų

Gyvenome kartu abu studijuodami ir dirbdami, abu turėjom stabilias pajamas, iškart susitarėm dėl buities darbų, tad jokių konfliktų dėl to nekilo Esam labai užimti, susitinkam tik vakarais, tad jokios rutinos nėra, jei papuola keletas laisvesnių savaičių, tai turim prikaupę visokių veiklos kartu idėjų ir bandom jas įgyvendinti Važiuojam įdomesnių vietų apžiūrėti, renkamės kokį nors baldą, perstatom baldus namie, aplankom draugus, galų gale cepelinų išsiverdam ar suši pasidarom

Mes draugaujam apie 3 metus ir as dar tiiikrai nenoriu pradeti gyventi kartu )

Apsigyvenom man baigus 12 klase. Ispradziu labai nenorejau, galvojau bus rutina, jis nores lakstyt, o as to nepakesiu, bet laikui begant, nei rutinos nera, o ir jis visiskai nenori lakstyt, kaiptik mieliau namie su manim tinginiauja, dziaugiuosi del to, ir visiskai nesigailiu del nieko p.s as studijuoju, ir mokslams tai visiskai nepakenke, kaiptik vaikinas jeigu mato, kad tinginiauju, liepia drozt mokytis.

tema supratau buvo šiek tiek labiau susijusi ne su po kokio laiko tarpu kartu apsigyvenot ar norit apsigyventi,tačiau labiau su amžiumi, kad jauni kartu apsigyvena labai, studijų metais kaip autorė rašė.

Ech, merginos, skaitau jūsų komentarus ir šypsausi: jums viskas taip gerai sekasi, nei kamuoja rutina, nei atsibostat vienas kitam, o kaip tik džiaugiatės. Aš taipogi svarstau apie gyvenimą kartu, bet to daugiau draugas nori, nes pati abejoju, kad tai netaptų kasdienybe, o su kasdienybe ateina ir pykčiai, bet jūs visos taip gražiai sugyvenat, o kai kurios dar ir vestuvėms ruošiasi – nuostabu!!!