Sveikos, merginos Mano vaikinas…kaip cia pasakius…labai grieztas. Ne tai, kad grieztas, bet as turiu gyventi pagal jo taisykles. Aisku, ir as jam esu nustacius kelias tokias taisykles, nes nelogiskai skamba, kad vien tik jis vadovauja, o ne mano charakteriui but po padu, bet mano tos taisykles ne tokios keistai ziaurios kaip jo. Zodziu, as negaliu rukyti (na tai pateisinu, zinau, kad nesveika, vis bandau mesti, siandien paskutinis pakelis bus ), todel rukau nuo jo pasislepus, kaip mokyklos laikais nuo tevu reikdavo sleptis, taip man dabar reikia nuo vaikino sleptis… Su vaikinais, paprasciausiais draugais, negaliu bendraut nei per fb, nei per telefona. Po to, as negaliu susitikt net su draugem, ta prasme, jos pas mane i namus gali ateiti, bet as pas jas ne (nes tipo neaisku ko ten prisikviesim ir t.t.), apie isejima i koki kluba, net nebesneku . Daejom jau iki tokiu absurdisku dalyku, kad as negaliu dazytis, nes tipo be makiazo atrodau graziau (bet noriu ir dazaus ), negaliu nusidazyt plauku sviesiai (kazkada buvau blondine ir pagal ji, jeigu vel busiu blondine nuo manes neatlips vaikinai). Siaip jau, su visais tais jo nurodymais buvau susitaikius ir galejau gyvent be tokiu dalyku. Bet vakar truko kantrybe, kai jis man pasake, kad vasara negalesiu nesiot sijonu!!! Praeita vasara nesiojau as tuos sijonus, bet tada musu santykiai buvo ne tokie rimti kaip dabar, o dabar kai viskas rimta, pasirodo, apie sijonus ir sukneles as turiu amziams pamirst. Nu watafak Siaip jis geras zmogus, labai ji myliu, bet kartais jauciuosi lyg ikalinta kazkokiam auksiniam narvely ir negalinti daryti elementariausiu dalyku. Kaip jus elgtumetes mano vietoj? Mestumet ji per borta? Sneketa buvo daug kartu su juo apie tai….