Galiu pabandyti

galiu

Jei samprotavimo, galiu ir aš pabandyt. (:

Autore.mesk čia,ir visos pažiūrės.

as galiu

atsiųsk, permesiu akim

galiu ir as

Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?

Pasaulyje kiekvieną dieną gimsta ir miršta daug žmonių. Kiekvienas iš jų skirtingas, tačiau visiems jiems gyvenime bus svarbus meilės jausmas, nes jis yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Meilė neaplenkia nei vieno, visi mylime ir norime būti mylimi. Mylėdamas žmogus tampa turtingesnis, kaip asmenybė, labiau suprantą kitą. Meilė, tai jausmas, kuris žmogų padaro kupiną gėrio, kilnumo bei rūpesčio savo artimajam.

Žmogaus šilti jausmai kitam asmeniui yra vienas gražiausių jausmų, kuris žmogui suteikia daug gėrio, stiprybės, laimės, pasitikėjimo, o svarbiausia žmogus tampa kilnus, geresnis. Būtent meilę ir kilnų savo elgesį atspindi XXa. Neoromantizmo atstovas Juozas Tumas –Vaižgantas savo apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ , kurioje pasakojama apie socialinį tipą dėdes ir dėdienes, žmones kurie neturi savo gyvenimo ir yra priklausomi nuo kitų. Mykoliukas glaudėsi brolio namuose, nes jo brolis buvo vyresnis ir gavo iš tėvo visą ūkį. Jis neturėjo nieko, tačiau buvo nuoširdus bei mylintis žmogus. Mylėjo merginą Severiūtę, bet taip pat ir visą brolio šeimą. Taigi, iškilo dilema likti brolio namuose ir toliau jiems padėti, ar išeiti ir bandyti gyventi su Severiūte. Tačiau, jis žinojo, jeigu išeitų jo brolis nusigyventų, nes negalėtų nudirbti darbų ir visa jo šeima taptų vargšais. Šis žmogus atskleidė savo kilnumą ir atsisakė savo meilės ir gyvenimo su Severiūte, vardan šeimos gerovės. Dar vienas kilnumo atvejis vaizduojamas XXa. antrosios pusės moderniosios literatūros atstovo Juozo Apučio novelėje „Vakarėjant gražios dobilienos“. Novelėje pasakojamas vaiko atsidavimas tėvui. Aprašomas kilniaširdiškas vaiko elgesys. Jis vežė sergantį tėvą į ligoninę, iškovojo jam eilę pas daktarą bei nupirko reikiamų vaistų. Atskleidžia, kaip meilė paverčia žmogų kilniu, norinčiu padėti, o tai parodoma per kasdienes gyvenimo situacijas. Kūriniuose pateikiamos dvi skirtingos situacijos, tačiau abiejuose išryškėja meilė artimam ir iš jos kylantis kilniaširdiškumo jausmas.

Gyvenime pasitaiko ir kitokių situacijų, kai dėl meilės savo artimam žmogui gali paaukoti viską, nes tokiais momentais negalvoji apie save, o esi kilni ir pasiaukojanti asmenybė. Kilnumo bei pasiaukojimo savybes, atspindi XXa. Realizmo atstovas Jonas Biliūnas savo novelėje „Liūdna pasaka“. Joje pasakojama apie 1863m. sukilimą prieš Carinės Rusijos valdžią, didelių vilčių ir kančių metas. Sūkurys, įsukęs daugelio mylimų ir mylinčių jaunuolių likimus. Būtent tokie žmonės ėjo ginti tėvynės dėl laisvės, teisingumo ir šviesaus rytojaus. Laisvė – sava žemė, šeima, mylima moteris. Novelėje Petras Banys išėjo į sukilimą ir nebegrįžo, po kiek laiko jo gyvenimo meilė Juozapota aptiko jį pakartą su kitais sukilėliais. Kūrinys atskleidžia kilnų poelgį, pasiaukojimą, dėl kitų gerovės. Kilnus žmogus yra būtent toks, kuris galvoja ne tik apie save, bet ir apie kitus. Štai, toksai buvo ir Petras Banys mylintis bei pasiaukojantis, dėl tėvynės ir mylimos moters.

Mylint žmogus tampa visagalis ir kartais jo kilnumas lemia drastiškus sprendimus, nes dėl širdžiai artimo žmogaus gali atiduoti, netgi gyvybę. Tokia situacija yra aprašoma XXa. rašytojo Mariaus Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. Romane pasakojama apie Tilių, gražų bei jauną vyrą ir apie jo mylimąją Moniką, aistringą bei žavią asmenybę. Tačiau, buvo vienas keblumas jų meilei laisvai liepsnoti, nes Monika buvo ištekėjusi už Doveikos, ūkininko bei turtingo žmogaus. Kūrinio pabaigoje Doveika sužino apie jų slaptą romaną ir ketino nušauti Moniką, bet tą akimirką Tilius iššoko prieš kulką ir buvo pašautas. Tai atskleidžia kilnų poelgį, kuris kilo iš meilės Monikai. Parodo atsidavimą brangiam žmogui. Taip pat panašią situaciją aprašo XXa. antrosios pusės moderniosios literatūros atstovas Jurgis Savickis novelėje „Kova“. Kurioje pasakojama apie vaiko meilę savo motinai, kuri buvo asociali, gėrė bei mėgo vakarėlius. Jis norėjo ją ištraukti ir girtuoklystės liūno, nors ir jautėsi nemylimas bei vienišas. Vieną vakarą motinai susirengus važiuoti į vakarėlį, vaikas bandė sustabdyti jo vežimą, tačiau vežimas jį tiesiog partrenkė ir nuvažiavo. Abiejuose kūriniuose aprašomi drastiški gyvenimo pasirinkimai iš meilės kitam. Berniukas norėjo sustabdyti mamos girtavimą, o Tilius išgelbėti mylimąją nuo kulkos, kad ir kokios skirtingos tos situacijos būtų, bet buvo bendras tikslas dėl kito gerovės, kilnus poelgis, dėl mylimo žmogaus.

Taigi galėtume sutikti, jog meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo. Meilė mus paverčia kupinais gėrio bei pasiaukojimo. Dėl meilės kilniais tikslais yra aukojama gyvybė, suteikiama pagalba artimam žmogui. Kilnumas neatsiejama meilės dalis.

Laukiu nuomonių

,,Liūdna pasaka” yra apysaka

be to, manau,kad rėmeisi per daug kūrinių, viskas suplakta, per daug atpasakojimo

aš manau, kad mažai samprotauta, o daugiau dėta literatūros

Na aš pati rašiau šia tema, tu aprėpei tą nusistatytą žmonių stereotipą kad meilė tai tik dviejų skirtingų lyčių stiprus traukos ryšys.

bet aš tai suprantu, kad meilė apima daug daugiau. pvz meilė tėvynei, meilė šeimai, meilė kūrybai ir pan.

bet manau kad turėtum išlaikyti. nes išlaikai struktūra, laikotarpį pamini ir pasirėmei autoriais būtinais..

man įžanga kiek silpnoka. manau reikėjo bent pora žodžiu pasakyti, kad meilė vyravo ir žymių lietuvių rašytojų kūriniuose, jog jie savo kūryboje dažnai išreikšdavo šį jausmą ir pan.. kiek pamenu iš praeitų metų kai ruošiausi egzaminui čia tik mano nuomonė

per daug sausai , bet bus islaikyta

Teminiai ir užsklandos sakiniai prastoki, išvada keistoka, yra rašybos, skyrybos klaidų, bet čia neaišku, gal čia rašydama ne viską taisyklingai parašei.

Išlaikyt, išlaikysi greičiausiai, bet aukšto balo nesitikėk tikrai

man atrodo, kad išlaikyt tai tikrai išlaikysi, tik nežinia kokiam balui