Sveiki. Netampysiu katino už ūsų ir iškart eisiu prie reikalo Kaip iš temos pavadinimo aišku, mano vaikinas yra tobulas, bet, deja, nepasigirti norėdama čia rašau… Kai mes pradėjom draugauti aš buvau tikrai laiminga, džiaugiausi, kokį šaunų vaikiną turiu ir dar pamenu kaip vis stengiausi įžvelgti jame kokią nors ydą, nes atrodė kaip jis gali draugauti su manimi, pilna kompleksų ir dar visokių kitokių eksų Ir man vis nepavykdavo, tačiau pastorosios savaitės tarsi atvėrė man akis.

1)Jis yra labai geras tiek kitų, tiek mano atžvilgiu. Net jei jį paveda, jis pats atvirai neparodo, kad jam skaudu, vis sako, kad negali draugams nieko blogo daryti, nors realiai kiti visai negalvodami *ika vienas kitam (tuo pačiu ir jam) ant galvų…

2)Kai mes susipykstam (visada aš būnu ta, kuri niurna) jis labai sunkiai tą išgyvena, visada labai nuliūsta, negali nieko daryti ir elgiasi taip, lyg artėtų pasaulio pabaiga

3)Dar mūsų draugystei nespėjus įsismarkuoti, pareiškė kaip karštai mane myli ir nori visą gyvenimą praleisti kartu. Šie jo ankstyvi žodžiai privertė suabejoti jo atvirumu, bet po šimtus kartų pakartotų žodžių, privertė patikėti, kad galbūt jis tikrai tą jaučia..

Kadangi visai ne per seniausiai įvyko dar vienas “buitinis konfliktas” ir vis dar švieži mane užplūdę jausmai, nusprendžiau parašyti čia. Buvau tikra, kad privalau jį palikti, nes jis su manimi neištvers. Aš negaliu žiūrėti kaip jis kenčia ir nenoriu jo skaudinti, todėl vis kyla tokių minčių, kad jei aš jį palikčiau, dabar jam būtų sunku, tačiau išsilaižęs žaizdas galėtų susirasti tokią, kuri jam nekeltų tiek daug skausmo Vis bandau rasti tą ribą tarp pasirinkimų, nes bet kokiu atveju abu kentėsim, tačiau nuo to priklauso mūsų abiejų ateitis. Man jis tikrai patinka ir aš vis galvoju kaip išlaviruoti mūsų santykių giją ir šiuo metu galvoju tik apie jo, o ne apie savo gerovę, nes aš nesu tokia jausminga kaip kad jis, aš galiu kentėti nekentėdama

Ačiū, kas radot laiko perskaityti šią mano rašliavą, bandžiau išskaidyti į kelias dalis, kad būtų lengviau skaityti, bet tikriausiai nelabai pavyko.. Kitą kartą bandysiu rašyt rašinuką su pradžia, dėstymu ir pabaiga, nes pasakyti tikrai yra ką.

P.S. tikiuosi nesusidarysit apie mane tokios nuomonės, kad esu beširdė ir skriaudžių savo mylimiausiąjį, nes kad ir ką aš darau ar sakau, tikrai ne iš piktos valios