Jau beveik pusę metų gyvenu Portugalijoj. (Vyras portugalas) Prieš galutinai apsisprendžiant dėl gyvenimo čia su vyru beveik 2 metus pragyvenom UK. Aišku ten jaučiausi kiek užtikrinčiau,dėl kalbos mokėjimo, galimybės dirbti mėgiamą darbą, jokios baimės būti nesuprastai ir t.t. Visada žinojau,kad mūsų ateitis būtent Portugalijoj ir tiesiog lakiau kada pratrūksim ir išdrįsim mest tą tarpinį variantą ir išsikraustyt. Portugališkai mokėjau tik keletą labiausiai naudojamų žodžių, frazių. Vis atidėliojau rimtesnį kalbos mokymąsi ,na ir ką, tik pasitaikius galimybėj vyrui turėt darbą ir savus namus išlėkiau pamiršus visas savo baimes. Ir ką galiu pasakyt, prabėgus viso labo tik mažiau nei pusei metų gyvendama čia taip pramokau kalbą,kad suprantu beveik viską ir laisvai susikalbu. Vis dėlto teko prisitaikyt ir girdėdama aplink kalbančius žmones automatiškai tobulėji ir mokaisi. Tikrai nėra ko bijoti, taip kaip išmokai anglų kalbą, įdėdama truputi pastangų išmoksi ir kitą užsienio kalbą,tereikia noro. Jei noro turite daugiau,nei dvejonių jau dabar neatidėliodama pradėkite mokytis,kad ir iš kokių paprasčiausių kalbų mokymosi apps’ų ar panašiai. Manau, jog mokant kalbą darbą ir pagal specialybę susirasti jau nebėra kažkas neįimanomo. Sekmės!

Vaziuok turi dar metus mokytis kalba. Tad pirmyn, o jei dar cia koks darbelis yra pasitaupyk, kad pasijustum tvirciau ten nuvykus

Naudokis proga! Po to ziuresi atgal ir galvosi, o jeigu buciau bent pabandzius?

Mano vaikinas pats važiuos į angliją visam, nes gavo gerą darbo pasiūlimą. Tai kvietė mane.. tai aišku važiuosiu, galvojau ką dėl mokslų daryt, nes nebaigus dar vidurinės. Tai imsiu nuotalinį mokslą. Ir tiek,kaip nors išsiversiu, pagalvokit jūs, ar jūs tikrai to norite, ar tikrai su vaikinu bus gerai ir jis jūsų nepaliks (visaip gali būt. Aš galvojau) ir taip toliau,o nelėkit paskui vaikiną.