Į depresiją..

Ką daryti? Kaip atsistoti ant kojų ir vėl džiaugtis gyvenimu?

Nebejaučiu gyvenimo džiaugsmo, mintys padrikos, nesinori niekur eiti.

Na, o jei ir norisi tai nėra su kuo.

Pradėsiu nuo to, kad turėjau vaikiną… Su juo planavau visą savo likusį gyvenimą. Su juo draugavome 5 metus, tada jis mane išdavė. Atrodo praėjo pora mėnesių, bet atsistoti ant kojų aš negaliu. Kuo toliau tuo labiau linkstu į depresiją. Akyse neliko jokios kibirkšties, lūpose – jokios šypsenos. Aplinkiniai sako, jog seniau buvau fainesnė, daug linksmesnė. Dabar nebėra dėl ko džiaugtis. Praradau tikrus draugus. Kartais norisi numirti.

Klausimas vienas..

Ką darėt? Kaip atsistojot? Kaip vėl pradėjot džiaugtis gyvenimu?

Galvojimas, kad turiu rankas ir kojas, esu sveika nebepadeda.

Jaučiuosi niekam nereikalinga.

Aš išeinu, dirbu mylimą darbą. Bet net mylimas darbas nebeteikia tiek džiaugsmo, kiek seniau. Ką daryti, ką keisti?