Įlindo į šikną
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Atsiprašau už išsireiškimą, yra toks bernas, kuris man prieš pusę metų rašinėjo, nu ok, pasirašinėjom vieną dieną ir gana ( iš geriausios draugės-jo klasiokės gavo mano numerį) nu tada pasikeičiau numerį, KITA DRAUGĖ DAVĖ NAUJĄ NUMERĮ, ačiū, drauge! Nu ir parašė man jis prieš 2 savaites, klausė kokias gėles mėgstu, kokį šokoladą, tada pradėjo kompimentais svaidytis kaip nindzės shuriken’ais, tu labai graži, figūra gera, ir lia lia lia, tada atėjo žinutė “tu man labai patinki, jei tave sutikčiau bijau kad jausmai bus per stiprūs ir pulsiu tau į glėbį, nors labiausiai bijau nieko nepajusti” nu ir kaip aš turėčiau jaustis? Atrašiau gal per grubiai, nu bet nesvarbu, tada jis parašė, kad turbūt jis man nepatinka nu trali vali ir atstūmiau, o užvakar, jis man į mokyklą sugalvojo saldainių atnešt . Turbūt niekad taip nesidžiaugiau savo silpnu imunitetu, ir ištisai skaudančia gerkle, aleliuja! Iš rašymo visai nieko, bet jis smyrdi, pripūtinėja kandonus per pamokas, klasiokus į balas mėto ir išvis fe toks, o rašo žinutes kaip inteliginetas didžiausias (nors pulsiu į glėbį inteligentas nerašytų)
Tai va, ką daryt kad šis glėbių puolėjas pradingtų iš mano gyvenimo?
Jo, ir atsiprašau už durną rašliavą, bet jis mane užkniso negyvai.
Autore, gal Jus is Vilniaus? Ir koks to vaikino vardas? Pazistu labai panasu
omg koks ikyrus
Gal giminės? Kaunas
Man buvo toks irgi… Vare nakti geliu pirkti, neatidariau duru, nes uzknises iki gyvo kaulo buvo, tai paliko prie duru. As kaip tik sirgau, tai kita diena rasinejo, kaip jautiesi, ar patiko geles taram baram, sakau blogai jauciuosi, eisiu vaistu pirktis, tai pradejo varyti, kad nepirk tu vaistu, as tau ju nupirksiu, tai atnese kruva vaistu man, nuo visokiu persalimu, gripu ir dar visokiu velniu. Ir taip 3 metus su pertraukom, vis as ji atstumiu, isizeidzia, vel pamato, vel prasideda… Kokia savaite, menesi, neatsiknisa, vel pasakau, kad nedomina, vel metus nesimatom, vel pradeda paskui pamates alpti. Zodziu. Dziaukis nu, kad turi ta gerbeja tik pasakyk, kad nieko nesitiketu ir nedetu vilciu i tave, nes tau tiesiog jis nepatinka ir tiek. Po kiek laiko tokio salto elgesio gal susipras.
Maniskis fainuolis irgi kaunietis.
Oi. Sukėlė šypseną. Manau, tau irgi kels, kai mokyklą baigsi.
Oooo hello friend Man ne taip žiauriai, bet panašiai. Ėmė praeitais ar net užpraeitų metų pabaigoje per facebook rašinėti kažkoks iš to paties miestelio vaikinukas be nuotraukos, na ką, aš nė neįtariau, kas jis toks. Bendravau normaliai, mandagiai, kaip ir su visais, nors iš rašysenos akivaizdžiai matėsi, kad jis ne iš tų aukšto intelekto lygį turinčių žmonių.. Ėmė prašyt susitikt. Sakiau, kad esu užimta visada po pamokų (nemelavau). Primygtinai prašė susitikti per pertrauką.. Tada juokais pasakiau pusseserei, kuri yra metais už mane vyresnė, kad jis man rašinėja, tai ji ėmė laaaaaabai juoktis Nes jis jos klasiokas, kuris smirda, rūko pigiausias cigaretes, nesimoko ir t.t. .. Na tas toks provincijos chuliganėlis. KAI AŠ SUŽINOJAU, KAIP JIS ATRODO, ĖMIAU LABAI BIJOTI. Nes jau jį pastebėdavau. Tai jis tokiu maniakišku žvilgsniu žiūūūūūūri, gręžia tiesiog mane ligi šių dieų, toks jo tas žvilgsnis toks iš apačios..D fuj Ir nuolat stengiasi pro mane praeiti, kad tik nužiūrėtų. Ir akivaizdu, kad neslepia savo žvilgsnio. Gal galvoja, kad pamačiusi, kad jis manimi domisi, aš susidomėsiu juo… Bet tas jo žvilgsnis ir tai, kaip jis bendravo virtualiai… O dievulėliau. Maždaug ‘lą, ką vk?’. Ir ničnieko niekad nebuvo pasakęs, kas galėtų mane sudominti. Oh god.
Tas mano pazistamas turi kazkokiu giminiu Kaune
Oi, ką kitom daryt, visi simpatuliai, rūpestingi vyrai Kaune.
Nu bet maniškiam kokį 15
Bet tai ir puola ant Jusu tokie.. Pas mane, tai kaip tik rimtas, uzsisportaves, visada tvarkingas, dar ir turtingas bernas papuole. O cia pas Jus, smirdi, ruko ir t.t.
Tai tam irgi 15 DDDD
O tai is vieno nr. rasineja? Gal numeri uzblokuok…
Dziaukis, nemokamai saldainiu gausi. As, tai juokdavaus ir tiek, man visai patiko, kad ta demesi rodo, bet aiskiai pasakiau, kad nebusiu kartu. Dar ir naktim pradejo vaikscioti paskui, prisigerdavo, ateidavo, priimti prasydavos arbatos. Paskui siaip pamatai ji kieme, vel puola, vel jam reikia su manimi susitikti, pakalbeti ir panasiai. Dabar jau apsiramino, pamato, pasisveikina ir tiek, bet jauciu po kokiu puses metu vel prades. Jis gal koki kalendoriu veda, kad mazdaug kas metus jam “meiles” uzplusta..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
