Insultas.Labai sunku
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Mano tėvelį ištiko insultas.Kaip sunku matyt stiprų,niekada nepalūžtantį vyrą gulintį kaip lapelį,vos kalbantį..Šiandien dar sužinojau,kad smegenyse pradėjo kauptis skysčiai.Aš tikėjau ir labai noriu tikėt,kad viskas bus gerai,bet man taip sunku,as esu visiškai viena..Nuo ašarų nebematau kur ir einu,pati kaip durna jaučiuos.Ar jūsų artimieji pasveiko po insulto?
Jei per maždaug 4 valandas suteikiama medicininė pagalba – dažniausiai pasveikstama. Jei vėliau – lieka liekamieji reiškiniai.
Mano kaimynui buvo insultas, dabar praejus 5 metams – jis nei lb kalba, nei vaiksto, judina viena ranka…zodziu yra visiskai priklausomas nuo zmonos. Stiprybes Jums. Ir linkiu, kad tevelis pasveiktu.
jeigu insultas hemoraginis dažniausiai lieka pasekmes sunkesnės ir nuo amžiaus priklauso kiek metų tėčiui?
as maciau nemazai atsistaciusiu po insulto, viena moteris atsimenu pradzioje nejudejo, o po keliu savaiciu jau pati atsistodavo, labai svarbu tinkama reabilitacija po insulto. o autorei stiprybes , tikekit, kad viskas bus gerai
labai užjaučiu dėl tokios bėdos. Laikykitės. O insulto pasekmių būna įvairių. Viskas priklauso nuo to, kokio stiprumo insultas buvo, ar buvo paralyžuotas kūnas, kalba, kokią dalį smegenų pakenkė. BET… niekuomet nenuleiskit rankų ir nelaidokit dar gyvo. Būna kad pasveiksta, būna kad ir liūdniau baigiasi. Būna, kad po insulto žmonės nieko nebeprisimena, net artimo meilė, rūpestis daug ką padaro. Gal būt tie žodžiai skamba nuvalkiotai, bet tai ne kartą patvirtinta tiesa. Mano aplinkoje buvo visokių atvejų: ir pasveiko, ir nepavyko po ligos atsigauti. TIk tėveliui nerodykit savo liūdesio, ašarėlių. Būkit stipri, švelni, rūpestinga ir pati geriausia dukra. Gal gi viskas dar susitvarkys ir jūsų tėvelis, kad ir ne toks stiprus kaip anksčiau, bet dar bus tvirtas vyras.
Mano senelis patyre insulta, buvo kaip lapas, bet paskui atsigavo. Lakste po parduotuves ir balius.
Jam žiauriai pavėlavo suteikti pagalbą,trečiadienį kviečiau greitają,nes buvau įsitikinus,kad jį ištiko insulto priepolis,jis pradėjo nusišnekėt,greitoji atvažiavusi atsisakė jį vežt,nuo trečiadienio iki sekmadienio jis vaikščiojo,dirbo.Sekmadienį būklė pablogėjo,iškvietus antrą kart jį paimė,vėl nieko nedarė ligonėje,nes manė,kad alkoholinė abstinensija,kol nepakėliau skandalo ir neišvežė į santariškes.Santariškėse mano prognozė pasitvirtino-hemoraginis insultas.Kasdien vis blogiau,aš jau nebegaliu atlaikyti to viena,beprotiškai sunku ir skaudu
Jau šešiasdešimt..
Pats svarbiausias veiksnys – kada buvo suteikta pagalba. Jei vėliau negu po 4 val., deja, liekamieji reiškiniai bus labai ryškūs. Smegenys pažeidžiamos negrįžtamai. O besikaupiantys skysčiai rodo, kad jums reikia kaupti stiprybę, nes greičiausia ir gydytojai nebemeluoja šiuo atveju. Nereikia tikėtis šiuo atveju stebuklo.
Jei tai pirmas insultas tikrai atsigaus,stiprybes jums ir sveikatos teveliui.
Kad jūsų žodžiai dievuliuj į ausį
Mano tėčiui tas pats atsitiko prieš tris metus, irgi lb stiprus insultas iš pradžių nekalbėjo, buvo paralyžuota dešinė pusė, ligoninėje pragulėjom pusę metų, bet namo parsivežėm jau šiek tiek kalbantį, šiek tiek vaikštantį. aplamai viskas priklauso nuo to, kiek artimieji įdeda darbo, aš ligoninėje po pora valandų praleisdavau ir ryte ir vakare. taip pat viena iš didžiausių insulto ligonių problemų, kad jie nebeturi valios ir ryžto dirbti patys, reikia tiesiogine to žodžio prasme versti, reikia pasiryžti, kad ir pyks ir bus nepatenkintas, bet vistiek reikia dirbti. Aš su tėčiu dirbau tikrai daug, tai dabar jis jau pats nulipa ir užlipa į ketvirtą aukštą, namuose vaikšto vienas, galime palikti kiek tik norim laiko, deja, kalba visiškai neatsistatė, bet gyvenant kartu susišnekėti pilnai pakanka. Stiprybės ir pasiruoškit sudėtingam laikotarpiui, reikės daugiau jėgų. P.S. jeigu reikia kokio patarimo rašykit až.
Taip ir pasakė gydytojai,arba mirs arba ne.Tikiu,kad atsigaus,bet reikia ruoštis viskam..
Jam nieko neparaližavo,bet kaip bus neaišku.Ačiū jums
Pasveikstama kartais, kartais lieka vienokių ar kitokių pasekmių. Pas mane į darbą (dirbu chemoterapijoj) atėjo moteris kuri gal 10 metų serga vėžiu ir turėjo jau kelis insultus. Sakė atmintis šlubuoja pas ją ir kartais užmiršta kokiusžodžius. Bet atėjo pati.. Savo kojom!!! Buvau tiesą sakant šokiruota, kiek daug baisybių tai moteriai duota, o ji dar vis juda kruta…
Tikėkitės, kad viskas bus gerai! Laikykitės. Tikrai suprantu, kad tai siaubingai skaudu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
