Is dideles meiles nieko neliko
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Reikia jusu nuomones ir patarimo
Pries metus buvau kritusi i aki savo grupiokui, taciau ji atstumiau, nes buvo like seni jausmai kitam ir as tiesiog negalejau buti tokia jam koks jis man, nebuvo tos vadinamos ugneles ir as nusprendziau, jog nieko nebus, kaip tik likt draugais,grupiokais…..
Po issiskyrimo mazai bendravome tiek univere tiek mazai susirasem…
Taciau vasara musu bendravimas atsilo, ir mes vel pradejome vis silciau ir silciau bendraut,o prasodejus studijoms,atsirado jausmai tiek is jo tiek is mano puses…..atrode jog jis tas zmogus kuriuo galiu pasitiketi 100% kuris niekad neatsuks nugaros visada myles, taip sakau ne vien del to kaip mes bendravome, bet ir del to, jog jis atrode esas tikrai geros sirdies zmogus…..
Taciau pastaraja savaite is niekur nieko, atsalo jo bendravimas….galiausiai nieko nebe rase, o kai susitikus paklausiau ar viskas gerai, sake jog gerai……grizusi namo jam parasiau, o jis neatrase,net prisijunges neskaite mano zinuciu….supratau, jog tikrai kazkas ne to….jis tiesiog pradejo ignoruot…..zinoma is pradziu galvojau,galbut jis uzsiemes,juk sesija arteja, atsiskaitomieji darbai visokie, bet jis verciau fb like mete nei skaite mano zinutes………..
As tiesiai sviesiai ir parasiau, jog matosi kad kazkas negerai, jog jei jau nebe rupiu, tai tuo ir baigsis viskas. Galiausiai ejo dienos, o is jo jokio atsako,net ir i ta zinute….tuomet apimta jausmu,parasiau. Parasiau viska kas ant sirdies. Galvojau galbut jis supyko nes prisipazinau likusi draugais su ex,galbut jam per bjauri buvau nes as esu gan sunkaus budo greit isiplieskianti del nieko, o galiausiai pagalvojau, jog jis kersija man,jog tuo paciu metu kaip dabar meciau ji be jokios rimtos priezasties,del ko ji iskaudinau ir paskatinau atsilyginti man tuo paciu….
Jis atrase kita ryta. Pasakydamas, jog jis man yra per prastas, jog nesutampam….jog nenori manes skaudinti,negaledamas pateisinti mano lukesciu,ir budamas salia skaudintu tiek save tiek mane… kas keisciausia,jog tarp musu tikrai atrode kad viskas gerai, kai budavome kartu, paleist nenoredavo,o kai prisipazinau mylinti ji, jis pasikeite….
po to kai jis atrase,apimta emociju skausmo pradejau ji kaltinti kodel seniau to nesake..kodel melavo jog viskas gerai……galiausiai parasiau, jog nekenciu jo ir linkiu jam ko blogiausia. Kad niekad neziuretu i mano puse ir uzblokavau per fb.
Padėkit suprast sia situacija….ar neperlenkiau lazdos taip reaguodama,tiek pasakydama? galbut reikejo nutylet ir bent draugais likt? svarstau atsiprasyt….bet nenoriu krist dar zemiau…..
Per prastas, per gera.. taip zmones sako kai neuztenka drasos pripazint tiesos jog yra kita/kitas
Nieko nereikia daryti ant karstuju..nereikejo skubeti blokuoti, nes kaip matosi viskas pas jus greit keiciasi..gal jis butu apsigalvojes ar bent draugiskai butum bendrave..dabar jau kaip ir velu
nereikėjo užblokuoti. o jis turi kažkokių problemų – arba su sveikata, arba su artimaisiais, arba tiesiog turi kitą simpatiją. Arba tik tau atrodė, kad viskas gerai
Aš pati mėgstu taip dingti
As ta suprantu, jog paskubejau… manot neverta atsiprasyt ir siulyt bent draugais likt?
kas blogiausia kad mes taip viska issiaiskinome net realiai nepakalbeje
nežinau koks čia tikslas užblokuot jei žinai kad graušiesi. O siūlyt likt draugais tai prie gero neprives, nemanau net kad jūs bendrausit paskui. yra geras palyginimas: po išsiskyrimo likt draugais tai tas pats kas klaustum ar gali pasilikt nudvėsusį kačiuką. Aš manyčiau kad jis tiesiog kitą įsižiūrėjo. paleisk ir ramiai gyvenk toliau
Jau ir taip kritai pakankamai zemai, neber kur leistis gal vaikinas pagaliau normalia mergina susirado, nelysk.
Snargliu hormonu audros. Nieko daugiau cia jau nepridursi.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
