IS (išsėtinė sklerozė)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras, iš karto atsiprašau visų, kad rašau iš naujai sukurtos anketos, tačiau čia nėra deja dėl ko didžiuotis.. Sergu ja apie 5 metus ir būtų labai įdomu išgirsti ar tarp čia esančių narių yra taip pat sergančių šia liga ir papasakotų apie tai kiek jau laiko sergate ir kaip gydotės, galbūt atrastumėm ir neįprastą gydymo būdą kuris padėjo?
Mano krikšto mama jau labai ilgai serga, viena visko negali pasidaryti jau. Tačiau labai svarbu yra stengtis judėti kuo daugiau, vaikščioti. Tada ligai sunku įsigalėti. Stiprybės visiems ir visoms
galbūt kas nors yra išbandęs netradiciniu gydymu įveikti šią ligą? Būtų įdomu išgirsti kokius būdus naudojote ir į ką kreipėtės..
kaip pastebėjau kiekvieną skirtingai veikia ši liga, vienas vaikinas visiškai atsisakė vartoti vaistus ir dabar gyvas tik riešutais, kitas taip pat atsisakė vaistų ir ieško neįtikėtinų pasveikimo būdų ir kiek žinau deja dar nieko neatrado..
puikiai zinau kas per liga
seniau pažinojau mokytoją,kuri sirgo šia liga,su kuria išgyveno apie 20 metų,vartodama vaistus,važiuodama į sanatorijas, o kai apnykdavo depresija,rašydavo eilėraščius,juodus,be vilties,bet paskum vėl būdavo gyvybinga.Nepasiduokite panikai ir gyvenkite su viltimi …
man pačioje pradžioje tik kai nustatė ligą iš karto skyrė leidžiamus vaistus į raumenį kuriuos pati kiekvieną dieną leisdavausi į pilvą arba į kojas.. tai psichologiškai dar labiau smukdydavo nei išgirsta diagnozė pusę metų visiškai nekreipiau į tai dėmesio ir tik po pusmečio užėjus ligos “atakai”suvokiau kas tai per liga ir puoliau į gilią depresiją.. 4 mėnesius nebuvo nei vienos dienos kad nebūčiau ėjus į parduotuvę nusipirkti svaigalų.. Šie mėnesiai buvo patys juodžiausi mano gyvenime ir neduok Dieve dar kada išgyventi tokį laikotarpį..
serga jau apie 8 metus ir jam viskas labai greit pasireiskia, naudoja vitaminus, kievienais metais gulasi i ligonine, poto sanatorija.
As taip pat sergu sia liga(tik niekada apie ja nekalbu), o man vos 22 metai, bet kolkas vaikstau gerai ir gyvenu normalu gyvenima, o kas bus toliau tai apie tai net negalvoju ir nenoriu galvoti(kitaip isproteciau)Kolkas gydytojai sake, kad man 1 stadija ligos…Pradzia buvo ziauriai sunki, kai suzinojau kas man yra, kuom sergu, laaabai daug verkiau, antidepresantus geriau atrode viskas gyvenimas baigtas…daugiau nei metus laiko bandziau susitaikiti su liga buvo be galo sunku kiek naktu nemiegotu ir pagalviu apverktu, bet kazkaip pavyko su liga susigyventi.Per nervus net svoris buvo nukrites iki 41kg, aisku dabar sveriu normaliai.Buvo baisu klausyti gydytoju kaip jie man kalbejo apie laaabai sunkia ir klastinga liga, kuri ypac pakerta daugiausiai jaunesniu amziaus zmoniu…Man i metus karta arba pora uzeina netgi skausmai galuniu, o skausmai buna labai stiprus ir trunka nuo 3d iki 5d.Mano gydytojas sake, kad skausmas buna nevisiems sergantiems sia liga.Irgi svirduliavimas pasireiskia, rega stipriai pablogejo,dilkciojimai visokie, atitirpinejimai koju buna tokie, kad net paeiti negaliu ir su koja galiu daryti ka tik noriu, nes nieko nejauciu.Taip trunka iki kokiu 3min , bet praeina.Ir seip sia liga nera lengva apibudinti nes simptomai gali buti nors ir neryskus bet ivairus ir ju gali buti nemazai.Bet kaip pagalvoji gi gyvenime serganciu yra ir dar baisesnemis ligomis tarkim Veziu kuriems isvis net dienos buna suskaiciuotos.O as db gyvenu siuo metu apsoliuciai kaip niekur nieko.Pas gydytoja jau seniai nebuvau ir nezinau, kada prisiruosiu, nors velniu is kitu gydytoju jau db gaunu, kad nepasirodau pas neurologa.Gerai, kad salia turiu vyra, kuris tuo metu mane lb palaike, padejo, nuteigdavo optimistiskai ir iki siol palaiko ir labai mane myli.
Didžiausios laimės jums ir sveikatos
labai ačiū littlestar už palinkėjimą, aš kiekvieną dieną džiaugiuosi nes turiu dėl ko gyventi ir stengtis šiame gyvenime, tai mano mažoji dukrytė
Ačiū Dievui šiuo metu pakankamai gerai paeinu ir nereikia svetimiems žmonėms aiškintis kodėl aš taip svirduliuodavau ar vos pakeliu kojas, tos išgalvotos istorijos dar labiau mane apsunkindavo
odetuty, ar senai jau Jūsų tėtis serga? Kaip jis gydosi?
Džiaukitės kiekviena diena, viskas bus gerai, tikėkit tuo. Stiprybės
Labai ačiū giedružė už palinkėjimą, atėjo toks tarpsnis kaip man dabar tikrai reikia palaikymo
Mano tėtis serga šia liga, jis taip pat velka koja, praktiškai jau be lazdu nebepaeina, labai sunkiai kalba, svetimi žmonės vos supranta ka sako.
Užmirštuole, didžiausios Tau stiprybės ir sveikatos!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
